Antroponimika
Antroponimika (gr. anthrōpos – „žmogus“, onyma – „vardas“) – mokslas, tiriantis antroponimus.[1] Visų asmenvardžių – žmogaus vardų, pavardžių, tėvavardžių, pravardžių, slapyvardžių, dievų vardų ir kt. – visuma vadinama antroponimija.
Antroponimika yra viena iš onomastikos krypčių. Iki XX a. vid. buvo vartojama vien onomastikos sąvoka. Tai viena iš lingvistikos šakų, tiriančių tikrinius vardus, visą informaciją, kurią gali duoti vardas:
- žmogaus asmeninių savybių charakteristiką;
- asmens ryšį ir santykį su tėvu, gimine, šeima;
- žinias apie asmens tautybę, užsiėmimus, kilmę, susijusią su konkrečia vietove;
- žmogaus priklausymą kastoms, klanams.
Antroponomika tiria visas antroponimų vartojimo kalboje reikšmes, juos identifikuoja, diferencijuoja pagal vardų kitimus, susijusius su asmens amžiumi, šeimyninės ar visuomeninės padėties pasikeitimu jo gyvenime, įstojimu į slaptąsias draugijas, religijos pakeitimu ir t. t.
Įvairiose pasaulio šalyse ir kultūrose vardų suteikimo ir jų turėjimo tradicijos yra skirtingos. Pavyzdžiui, kiniškų vardų sistema yra pagrindas daugeliui Rytų Azijos šalių, o greta Kinijos esančio Tibeto vardai remiasi indiškų vardų tradicijomis.
