Antanas Balašaitis
| Antanas Balašaitis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1931 m. balandžio 15 d. Balniai, Eržvilko valsčius |
| Mirė | 2023 m. liepos 25 d. (92 metai) Vilnius |
| Veikla | kalbininkas |
| Organizacijos | Lietuvių kalbos ir literatūros institutas Mokslo ir enciklopedijų leidykla |
| Išsilavinimas | filologijos mokslų daktaras |
| Alma mater | 1956 m. Vilniaus pedagoginis institutas |
Antanas Balašaitis (1931 m. balandžio 15 d. Balniuose, Eržvilko valsčiuje – 2023 m. liepos 25 d. Vilniuje[1][2]) – lietuvių kalbininkas.
Biografija redaguoti
Mokėsi Telviakų pradinėje mokykloje, vėliau – Eržvilko gimnazijoje. 1949–1950 m. dirbo Tverų mokykloje. 1952 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą, mokytojavo Kartenos vidurinėje mokykloje, 1954–1956 m. mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute.
1957–1960 m. buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantas. 1961 m. apgynė disertaciją „Lietuvių kalbotyros terminų istorija“. 1960–1985 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute moksliniu bendradarbiu. Jis buvo Lietuvių kalbos žodyno autorius (VIII–X t., 1970–1976) ir redaktorius (XI–XIV t., 1978–1986). Kartu su kitais žodynininkais parengė papildytą ir pataisytą Lietuvių kalbos žodyno instrukciją (1963, 1983). Kalbos faktų rinkimo programoje (1983) paskelbė išsamią žodžių rinkimo instrukciją. 1962‒1975 m. parašė daugiau nei 800 Žodyno puslapių, suredagavo nemažai kitų kolegų parašytų tekstų. Vadovavo žodžių rinkimo ekspedicijoms (1968–1984 m.), užrašė apie 20 000 žodžių.
1971–1989 m. su kitais redagavo periodinį leidinį „Mūsų kalba“. 1985 m. pradėjo dirbti Mokslo ir enciklopedijų leidykloje, 1985–1991 m. buvo Filologijos redakcijos vedėjas. Kartu su kitais parengė enciklopedinį žinyną JAV lietuviai (I–II t., 1998–2002), parašė straipsnių Mažosios Lietuvos enciklopedijai ir Visuotinei lietuvių enciklopedijai. Redagavo įvairius žodynus: Dabartinės lietuvių kalbos žodyno trečiąjį leidimą (1993), D. Urbo Martyno Mažvydo raštų žodyną (1996), Senąjį Konstantino Sirvydo žodyną (1997), A. Vidugirio Zietelos šnektos žodyną (1998).[3][4]
Mokslinė veikla redaguoti
Antano Balašaičio mokslinė veikla buvo daugiašakė: kalbiniuose leidiniuose ir spaudoje jis paskelbė daug straipsnių kalbos kultūros klausimais, populiarino lietuvių kalbotyros veikalus kalbos leidiniuose, radijo bei televizijos laidose.[5]
Bibliografija redaguoti
- Žodžiai ir žodynai. – Vilnius: Mokslas, 1984. – 142 p.[6]
Apdovanojimai redaguoti
- 2011 m. Petro Būtėno premija
- 2016 m. Jurbarko rajono savivaldybės ženklas „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rita Urnėžiūtė. Antanas Balašaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2021-02-26. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Mirė kraštietis kalbininkas A. Balašaitis. Mūsų Laikas. 2023-07-25. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ 3,0 3,1 IN MEMORIAM dr. Antanui Balašaičiui. lki.lt. 2023-07-25. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Kalbininkas Antanas Balašaitis – Eržvilko pasididžiavimas. Mūsų Laikas. 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Balašaitis Antanas. svetaines.emokykla.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Žodžiai ir žodynai | Litiuanistika | Knygos. knygynasetnografija.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.