Antanašės dvaras

Koordinatės: 55°55′18″š. pl. 25°48′48″r. ilg. / 55.921543°š. pl. 25.813414°r. ilg. / 55.921543; 25.813414

Antanašės dvaras
Antanašės dvaro rūmai 2012 m.
Antanašės dvaro rūmai 2012 m.
Vieta Antanašė, Rokiškio raj.
Įkurtas XVIII a.
Rūmų stilius neogotika
Bajorų giminės Bilevičiai,
Morikoniai,
Romeriai
Parkas Parko fragmentai, medžių grupės
Pastatų būklė Tvarkomi rūmai
Savininkas Privati nuosavybė

Antanašės dvaro sodybos rūmai stūkso šalia Antanašės kaimo, Rokiškio rajone, 2 km į pietryčius nuo Obelių, 0,4 km į pietvakarius nuo kelio  117  ZarasaiBradesiaiObeliai , Našio paežerėje. Antanašės dvaro kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, paskelbtas regioninės reikšmės architektūros paminklu.[1]

Dvaro rūmai
Rūmų fragmentas

IstorijaKeisti

Antanašės dvarvietę nuo XVIII a. valdė Bilevičių, Morikonių, Romerių giminės. Antanašėje gyveno žymus visuomenės veikėjas Mykolas Juozapas Romeris (1776-1853). Po jo mirties paveldėtame dvare apsigyveno iš tremties sugrįžęs Edvardas Jonas Romeris (1806-1878). Romerių turėta sodyba 1855 m. sudegė, bet E. J. Romeris pastatė naujus mūrinius rūmus. Po E. J. Romerio mirtes dvarą paveldėjo jo sūnus Bronislovas (1856-1899). Po šio ankstyvos mirties Antanašės valdos atiteko jo vaikams. Dvare buvo saugomos antspaudų, tabokinių ir žiedų bei paveikslų kolekcijos. Didelę vertę turėjo Romerių šeimos archyvas, kuriame buvo sukaupti dokumentai nuo XVI a.[2]

Sovietmečiu dvarvietė buvo kolūkio nuosavybė. Juose buvo įsikūrusi kolūkio administracija, kultūros namai, biblioteka. Po kolūkio dvarą turėjo žemės ūkio bendrovė. Vėliau dvaro pastatas buvo privatizuotas. Sovietmečiu, be kitų perstatymų, griovimų, rūmų šiaurės vakarų pusėje pristatytas silikatinių plytų mūro priestatas.

2018 m. duomenimis, pagrindinis dvaro pastatas buvo intensyviai tvarkomas.[3]

ArchitektūraKeisti

Dvarvietėje stovi pagrindinis neogotikinio stiliaus balto mūro statinys. Sodybą supa suformuoto peizažinio parko fragmentai, prieinantys prie Našio ežero. Link rūmų veda privažiavimo kelias su lapuočių medžių alėja. Parke išlikę medžių masyvai, grupės, pavieniai medžiai: vyrauja ąžuolai, pušys, eglės, klevai, liepos, uosiai, beržai. Yra daug priaugusių savaiminių medžių ir krūmų. Teritorijos centrinėje dalyje telkšo du natūralūs vandens telkiniai.

Dvaro pastatą yra nutapęs dailininkas Alfredas Romeris (1832-1897). Akvarelėje virš rūmų matyti iškilęs neogotikinis bokštas, deja, neišlikęs – jis XX a. buvo nugriautas. Rūmai paprastos architektūros, jų puošyboje nepanaudota ypatingų dekoro elementų. Statinys sudėtinis, sudarytas iš dviejų korpusų, 1 aukšto, su pusrūsiu ir pastoge, pritaikytas prie reljefo.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka