Amulijus (lot. Amulius) – romėnų mitologijos personažas, Alba Longos karalius. Pasakojama, kad Amulijus buvo kilęs iš Enėjo.[1]

Alba Longos miestą iš pradžių valdė vyresnysis Amulijaus brolis Numitoras, turėjęs dukterį Rėją Silviją. Amulijus paveržė iš brolio Numitoro valdžią, o jo dukterį paskyrė tapti vestale. Visgi Rėja Silvija susilaukusi dvynių – Romulo ir Remo. Jų tėvas buvęs dievas Marsas arba pats Amulijus.[1]

Amulijus įsakęs užmušti Rėją Silviją, o jos vaikus įmesti į Tibro upę. Visgi Romulą ir Remą, padedant dievui Marsui, išgelbėjusi vilkė. Vyresniame amžiuje Romulas ir Remas sužinoję, iš kur kilę, ir išviję Amulijų. Valdžią jie vėl grąžinę Numitorui.[1]

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008 m. 47 p.