Numitoras
Numitoras (lot. Numitor) – romėnų mitologijos personažas, Alba Longos miesto karalius, Romos įkūrėjo Romulo ir jo brolio dvynio Remo senelis iš motinos pusės. Numitoras buvęs Proko sūnus, trojėno Enėjo palikuonis, Rėjos Silvijos (dvynių motinos) ir Lauzo tėvas.[1][2]
794 m. pr. m. e.[3] Prokas miręs, o sostas turėjęs atitekti Numitorui. Visgi, užuot paveldėjęs sostą, Numitoras buvęs nuverstas ir išvarytas iš karalystės savo brolio Amulijaus, kuris negerbęs tėvo valios ir nepaisęs to, kad brolis buvęs už jį vyresnis.[4] Kad įsitvirtintų valdžioje, Amulijus nužudęs ir brolio sūnus.[4] Ovidijus nurodo, kad Numitoras turėjęs du vaikus (Lauzą ir Rėją Silviją),[5] o Livijus teigia, kad Amulijus nužudęs du jo sūnus.[6]
Amulijus, prigrasindamas mirtimi, Rėją Silviją privertęs tapti vestale, kad ši negalėtų susilaukti vaikų; visgi, anot mito, ją per prievartą apvaisinęs dievas Marsas.[7] Romulas ir Remas nuvertę Amulijų ir Alba Longos karaliaus sostą sugrąžinę Numitorui; tai esą įvykę 752 m. pr. m. e.[8][2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Ovidijus. Fasti IV
- ↑ 2,0 2,1 Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008 m. 188 p.
- ↑ Dionisijas Halikarnasietis. Apie Romos senovę 71.4
- ↑ 4,0 4,1 Livijus. I.3.10
- ↑ Ovidijus. Fasti IV
- ↑ Livijus. Ab Urbe Condita I.3.10
- ↑ Livijus I.4.2
- ↑ Dionisijas Halikarnasietis. Apie Romos senovę 71.5