Alytaus miškas
54°22′ š. pl. 24°4′ r. ilg. / 54.367°š. pl. 24.067°r. ilg.
.jpg)
Alytaus miškas – miškas į pietus nuo Alytaus, Nemuno kairiajame krante.
Geografija redaguoti
Alytaus miškas priklauso Alytaus miškų urėdijos Alytaus girininkijai. Miško vakarinė dalis vadinama Vidzgiriu, yra Vidzgirio draustinis. 94 % miško yra ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai, 6 % – apsauginiai. Paviršius išraižytas Nemuno link ištįsusių stačiašlaičių griovų. Vidzgirio pakraščiu į Nemuną teka Kirmija. Šiaurinėje dalyje yra pakėlus vandens lygį iš pelkės susidaręs Dailidės ežeras. Plotas 940 ha, mišku apaugę 781 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 938 ha.
Medynai redaguoti
Augavietės nederlingos normalaus drėgnumo, derlingos ir labai derlingos normalaus drėgnumo ir šlaitinės. Kultūrinės kilmės medynų 5 %, pušynų 31 %, ąžuolynų 25 %, eglynų 21 %, Beržynų 12 %, skroblynų 5 %, liepynų 3 %, juodalksnynų, drebulynų, baltalksnynų, maumedynų, uosynų 3 %. Jaunuolynai sudaro 6 %, pusamžiai medynai 29 %, pribręstantys 16 %, brandūs 49 %. Medynų vidutinis amžius 91 m., bonitetas 1,6, skalsumas 0,65, tūris 261 m /ha. Našiausių medynų tūris -500 m³/ha, maumedynų 700 m³/ha. Kasmet priauga 43 m³/ha.
Istorija redaguoti
Vidzgirio vakariniame pakraštyje, prie Kirmijos žiočių, yra Radžiūnų piliakalnis. Antrojo pasaulinio karo metais Alytaus miške nužudyta daugiau, kaip 100 000 karo belaisvių ir civilių gyventojų.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Atvers įvažiavimą į Alytaus Dainų slėnį
- ↑ Algirdas Brukas, Andrius Kuliešis. Alytaus miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 348 psl.