Atverti pagrindinį meniu

Altajinė žebenkštis

Mustela altaica
Altajinė žebenkštis (Mustela altaica)
Altajinė žebenkštis (Mustela altaica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
(Wikispecies-logo.svg Mustelidae)
Gentis: Šeškai
(Wikispecies-logo.svg Mustela)
Rūšis: Žebenkštis
(Wikispecies-logo.svg Mustela altaica)
Binomas
Mustela altaica
Pallas, 1811
Mountain Weasel area.png
Paplitimo erdvė

Altajinė žebenkštis (Mustela altaica) – plėšrusis žinduolis, gyvenantis aukštikalnėse ir uolėtose tundrose.[1] Šios žebenkštys aptinkamos uolų plyšiuose, medžių kamienuose ir apleistuose kitų gyvūnų urvuose. Geografiškai rūšis yra išplitusi Azijoje – nuo Kazachstano, Tibeto ir Himalajų iki Mongolijos, šiaurės rytų Kinijos, pietų Sibiro. Dažniausiai aptinkama Ladake (Indija).

AprašymasKeisti

 
Altajinės žebenkšties piešinys.

Lytinis dimorfizmas – nežymus.[2] Patinų kūno ilgis nuo galvos iki uodegos 220–280 mm, uodegos ilgis 100–150 mm. Patinai sveria nuo 230 iki 340 g.[2] Patelės šiek tiek smulkesnės, kūno ilgis 220–250 mm, uodegos 89-127 mm, sveria 110–230 g.

ElgesysKeisti

Altajinė žebenkštis geba laipioti, bėgioti ir plaukti.[2] Dėl savo ilgų kūnų ir trumpų kojų pasižymi lankstumu. Tai paprastai naktiniai gyvūnai, tačiau gali medžioti ir dienos metu. Nors laikosi pavieniui, tarpusavyje bendrauja vaizdiškai ir garsiškai. Pasižymi labai geru regėjimu. Gresiant pavojui skleidžia šaižų garsą ir išskiria aštrų kvapą iš savo analinių liaukų.[3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Allen,G.M.. „Mammals of China and Mongolia“. American Museum of Natural History, 1 (1938). 
  2. 2,0 2,1 2,2 King, Carolyn (1989). The Natural History of Weasels and Stoats. Cornell University Press.
  3. Stroganov, S.. „Carnivorous Mammals of Siberia“. IPST Press (1969).