Aleksandras Glazunovas
Aleksandras Glazunovas rus. Александр Константинович Глазунов | |
---|---|
Aleksandras Glazunovas | |
Gimė | 1865 m. rugpjūčio 10 d. Sankt Peterburgas |
Mirė | 1936 m. kovo 21 d. (70 metų) Paryžius |
Veikla | rusų kompozitorius, dirigentas |
Vikiteka | Aleksandras Glazunovas |
Aleksandras Glazunovas (rus. Александр Константинович Глазунов, 1865 m. rugpjūčio 10 d. Sankt Peterburgas – 1936 m. kovo 21 d. Paryžius. 1972 m. palaikai perkelti į Sankt Peterburgą) – rusų kompozitorius, dirigentas, vienas žymiausių rusų simfonistų.
Biografija
redaguotiMuzikos mokėsi nuo 1875 m., nuo 1879 m. – kompozicijos pas N. Rimskį-Korsakovą. Dalyvavo M. Beliajevo būrelio veikloje. 1885–1903 m. kasmetinių M. Glinkos premijų laureatas. Nuo 1888 m. dirigavo rusų simfoninius koncertus. Dėstė Sankt Peterburgo konservatorijoje, 1905–1917 m. konservatorijos direktorius, 1918–1928 m. rektorius. Nuo 1899 m. profesorius. 1928 m. išvyko iš TSRS, apsigyveno Paryžiuje. Koncertavo Europos šalyse ir JAV.
Kūryba
redaguotiKūryba monumentali, optimistiška, melodinga, pagrįsta slavų ir kiti tautų muzikos folkloru. Vyrauja instrumentinės muzikos žanrai. Pirmiesiems jo kūriniams įtakos turėjo „Galingojo sambūrio“ kompozitorių, ypač N. Rimskio–Korsakovo kūryba. Vėliau susiklostė savitas jo muzikinis stilius, artimesnis P. Čaikovskio simfonizmo ir S. Tanejevo polifonijos principams. Kartu su N. Rimskiu-Korsakovu užbaigė A. Borodino operą „Kunigaikštis Igoris“.
Parašė 9 simfonijas (1881–1910 m.), simfoninių paveikslų, siuitų simfoniniam orkestrui, uvertiūrų, 5 koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, tarp jų – koncertas smuikui a-moll (1904 m.), 7 styginių kvartetus (1882–1930 m.), pjesių įvairiems pučiamiesiems, 2 sonatas fortepijonui, preliudų ir fugų, variacijų fortepijonui, pjesių vargonams, solo ir choro dainų, kantatų.[1]
Kūriniai
redaguoti- Baletai
- Raimonda, 1897 m., Marijos teatras 1898 m., Valstybės teatras 1933 m.
- Panelė tarnaitė (Барышня-служанка, или Испытание Дамиса) 1898 m., Ermitažo teatras 1900 m.
- Metų laikai (Времена года) 1899 m., Ermitažo teatras 1900 m.
- Simfonijos
- I Es–dur Slaviškoji, 1881 m.
- II fis–moll, 1886 m.
- VII F-dur Pastoralinė, 1902 m.
- IX D-dur, 1910 m. ,nebaigta
- Simfoninės poemos
- Simfoninės fantazijos
Literatūra
redaguoti- Оссовский А. В., А. К. Глазунов, СПБ, 1907
- Беляев В., А. К. Глазунов. Материалы к его биографии, т. 1, ч. 1, П., 1922
- Держановский В., А. К. Глазунов, М., 1922
- Асафьев Б. (Игорь Глебов), Глазунов. Опыт характеристики, Л., 1924
- Глазунов. Исследования. Материалы. Публикации. Письма, т. 1—2, Л., 1959—60
- Ганина М., А. К. Глазунов. Жизнь и творчество, Л., 1961.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Jonas Klimas. Aleksandras Glazunovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 748-749 psl.