Alcyone
| „Alcyone“ | |
|---|---|
 „Alcyone“ Kano uoste Prancūzijoje, 2011 m. | |
| Bendra informacija | |
| Vėliava |  Prancūzija
|
| Nuleistas | 1985 m. balandžio mėn. |
| Savininkas | Kusto fondas |
| Namų uostas | La Rošelis, Prancūzija |
| IMO | 0 |
| Šaukinys | FIOX |
| Charakteristikos | |
| Tipas | jachta-monokatamaranas |
| Vandentalpa | 76 t (su kroviniu) |
| Ilgis | 31,4 m |
| Plotis | 8,8 m |
| Aukštis | 4,5 m |
| Grimzlė | 2,2 m |
| Varomoji jėga | 2 dyzeliniai varikliai ir 2 turboburės: aukštis 10,2 m, plotas 21 m², skersmuo 1,35 m |
| Greitis | 10,5 mazgo |
| Įgula | 12 žm. |
„Alsionas“ (pranc. Alcyone) – Kusto fondui priklausantis ekspedicinis laivas, eksploatuojamas nuo 1985 m.[1]
Alsionas buvo statomas ne tik kaip laivas vykti į mokslines-tiriamąsias ekspedicijas, bet ir siekti sumažinti kuro sąnaudas, išbandant naująją turboburių sistemą, sukurtą ir užpatentuotą Kusto fondo specialistų. Turboburinį laivą suprojektavo 3 konstruktoriai: Lucien Malavard, Bertrand Charrie ir Žakas Kusto. Laivo prototipu buvo katamaranas. Alsionas Kusto komandos buvo naudojamas okeanografiniams tyrinėjimams kartu su kitu laivu „Calypso“. Po to, kai pastarasis 1996 m. sausio mėn. nuskendo Singapūro uosto akvatorijoje po susidūrimo su barža, Alsionas tapo pagrindiniu laivu Kusto komandos jūrų kelionėse. Laivas pavadintas deivės Alkionės, vėjo dievo duktės, garbei.[2]
Konstrukcinės ypatybės
redaguoti
Alsiono denyje buvo įrengtos dvi neįprastos burės, skirtos padidinti laivo dyzelinių variklių galią. Dėka šios laivą varančios sistemos, naudojančios ir vėjo energiją, pavyko trečdaliu sumažinti dyzelinio kuro sąnaudas. Turboburių sistemos darbas buvo pagrįstas Magnuso efektu bei vokiečių išradėjo Antono Fletnerio kurtais rotoriais, kuriais XX a. pradžioje bandyta pakeisti tradicines bures.
Statant laivą buvo atsižvelgiama į komandos patirtį, kuriant ir bandant turboburinį prototipą „Moulin a Vent“. Pastarasis 1983 m. neatlaikė štormo Atlanto vandenyne, kuomet trūko cilindrus vertikalioje padėtyje laikiusios suvirinimo siūlės. Buvo sukonstruotas lengvas ir tvirtas burių korpusas iš aliuminio. Į kaminą panašus vertikalus cilindras veikia pagal tą patį principą, kaip ir lėktuvo sparnas. Šio aerodinaminio profilio skerspjūvis artimas kiaušinio formai. Įtaisytas kilnojamasis atvartas, pagerinęs aerodinaminį išorės ir vidaus paviršių atskyrimą. Į cilindrus orą varanti siurblių sistema sukuria reikiamą oro išretėjimą iš vienos burių pusės. Laivo judėjimas vyksta statmenai slėgio krypčiai. Tokiu būdu burė veikia kaip sparnas: vienoje jo pusėje oras juda lėčiau, negu kitoje, sukurdamas varomąją jėgą.
Laivagalis, analogiškas katamaranui, teikia stabilumą, o viena laivo nosis leidžia lengviau skrosti bangas audringoje jūroje. Abiejų burių ir dyzelių sistemos darbą kontroliuoja kompiuteriai: vėjui nurimus užveda laivo variklius ir juos sustabdo, esant pakankamam vėjo greičiui. Vien laivo valdymui pakanka 5 žmonių.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Alcyone and Turbosail“ (PDF). toledoseaport.org. 2012. Nuoroda tikrinta 1 October 2012.[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.cousteau.org/technology/turbosail Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto. Laivas „Alcyone“
Nuorodos
redaguoti
- Laivas „Alcyone“ Archyvuota kopija 2010-06-20 iš Wayback Machine projekto.
- Kusto laivas vėl išplauks į ekspediciją (2010 m.)
- Ekspedicija į Kaspijos jūrą (1998 m.) Archyvuota kopija 2013-07-31 iš Wayback Machine projekto.