Albert Bierstadt

Albertas Birštatas

Gimė	1830 m. sausio 7 d. Zolingenas, Prūsijos karalystė
Mirė	1902 m. vasario 18 d. (72 metai) Niujorkas, JAV

Veikla	Dailininkas

Albertas Birštatas (angl. Albert Bierstadt, 1830−1902 m.) − iš Vokietijos kilęs XIX a. JAV tapytojas-peizažistas, vienas žymiausių JAV „Hadsono upės mokyklos“ atstovų.

Biografija redaguoti

Albertas Birštatas gimė 1830 m. sausio 7 d. Zolingene (tuo metu Prūsijos karalystės dalis). Tėvai Henris ir Kristina Birštatai po dvejų metų persikėlė į JAV ir apsistojo Niu Bedforde, Masačusetse. Albertas turėjo dar septynis brolius ir seseris. Jis nuo pat jaunystės domėjosi tapyba, buvo savamokslis. 1850 m. siūlė savo piešėjo paslaugas. 1853 m. jis išvyko į Vokietiją mokytis pas giminaitį, to meto gerbiamą tapytoją Johann Peter Hasenclever, kuris tačiau mirė vos atvykus Albertui. 1853-1857 m. A. Birštatas mokėsi Diuseldorfo tapybos mokykloje (Düsseldorfer Malerschule), kurioje jam didelę įtaką padarė Karlas Frydrichas Lesingas ir Andrejas Achenbachas (Andreas Achenbach)^[1]. Diuseldorfe besimokydamas tapybą, jis susipažino ir susibičiuliavo su tuo metu labai reikšmingu amerikiečių tapytoju Vortingtonu Vitredžu (Worthington Whittredge).

Besimokydamas tapybos, jis keliavo po Europą piešdamas vietovių eskizus. 1857 m. pabaigoje grįžo į JAV ir 1858 m. Nacionalinėje dizaino akademijoje Niujorke eksponavo didelio formato Liucernos ežero ir Alpių peizažą. Šis kūrinis savo technika žymiai skyrėsi nuo kitų to meto JAV tapytojų kūrinių ir padarė didelį įspūdį − po kelių savaičių A. Birštatas buvo priimtas į akademijos garbės narius.

1859 m. A. Birštatas atliko kelionę į Uolinius kalnus Vajominge su Frederick W. Lander tyrimų grupe. Iš kelionės grįžo su daug eskizų, indėnų kultūros artefaktų. Jis apsigyveno Niujorke ir išgarsėjo JAV Vakarų peizažais. 1863 m. leidosi į antrą kelionę iki Ramiojo vandenyno pakrantės kartu su rašytoju Fitz Hugh Ludlow. San Franciske prie jų prisijungė kiti menininkai ir grupė iškeliavo stovyklaudama po JAV Vakarus. A. Birštatas praleido kelias savaites tapydamas Josemito slėnyje, keliavo palei Kolumbijos upę. Dailininkas nutapė daug paveikslų remdamasis iš kelionės parsivežtais eskizais. Šie kūriniai buvo populiarūs tarp amerikiečių ir A. Birštatas dėl savo meistriškumo buvo akivaizdžiu lyderiu tarp JAV tapytojų, vaizdavusių JAV Vakarus. Dailininkas gavo užsakymų iš vyriausybės sukurti paveikslų Kapitolijaus rūmams. 1867 m. jis su sužadėtine išvyko į Europą jau būdamas garsiu menininku. Jam buvo suteikta garbė du paveikslus privačiai pademonstruoti karalienei Viktorijai Londone. Po dvejų metų Europoje tapytojas su žmona iki 1873 m. gyveno Kalifornijoje, po to − Niujorke. 1876 m. pabaigoje jo žmonai Rosali buvo diagnozuota džiova ir jai rekomenduota žiemą praleisti šiltuose kraštuose. Ji iki 1893 m. viešėdavo Nasau, kur Albertas rado naujų temų savo paveikslams, taip pat jis keliavo į Vakarų JAV, į Kanadą.

Vėlyvaisias metais dailininkas prarado populiarumą ir kritikų pritarimą, jo tapyba pradėta laikyti senamadiška. Didžiausią smūgį A. Birštatas patyrė 1889 m., kai komisija atmetė jo paveikslą išsiuntimui eksponuoti Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. 1895 m. dailininkas paskelbė bankrotą. A. Birštatas mirė beveik visų užmirštas 1902 m. vasario 18 d. Jis priskiriamas „Hadsono upės mokyklos“ tapytojams dėl žymios Thomas Cole (1801−1848) įtakos. Taip pat priskiriamas Diuseldorfo dailės mokyklai ir Uolinių kalnų tapytojų mokyklai. Dailininkas laisvai keisdavo peizažo detales, kad suteiktų dramatiško didingumo paveiksle. Garsiausiu jo paveikslu minimas peizažas „Uoliniai kalnai, Landero viršukalnė“ (1863). Birštato pavarde pavadintas kalnas Uoliniuose kalnuose (4,287 m aukščio), į kurį jis, manoma, užkopė pirmas. Susidomėjimas A. Birštato daile pakilo po 1960 m., tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė ne didelio formato paveikslai, o maži aliejiniai eskizai. Viso dailininkas nutapė daugiau kaip 500 paveikslų^[2].