Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Akumuliatorius – įtaisas skirtas valdomai kaupti, išsaugoti bei atpalaiduoti tam tikros rūšies energiją.

Išsaugotos valdomos energijos pavidalai gali būti įvairūs:

Elektros akumuliatorius (antrinis elementas) redaguoti

Tai cheminis elektros srovės arba maitinimo šaltinis, kurio veiklą galima po išsikrovimo atstatyti įkraunant, t. y. praleidžiant juo srovę priešinga kryptimi, negu iškraunant. Išsikraunant akumuliatoriui, cheminė energija virsta elektros energiją, o jį įkraunant, atvirkščiai, elektros energija virsta chemine.
Cheminių srovės šaltinių konstrukcija gali būti labai įvairi, bet iš esmės akumuliatorius, kaip ir galvaninis elementas, susideda iš dviejų elektrodų – pirmos rūšies laidininkų, kuriuos skiria elektrolito – antros rūšies laidininko sluoksnis.
Akumuliatoriai rūšiuojami pagal elektrolito tipą:

Hidraulinis akumuliatorius redaguoti

Tai nesuspaudžiamo hidraulinio skysčio slėginis indas kuriame energija kaupiama panaudojant išorinę jėgą. Ta jėga dažniausiai gaunama suslegiant dujas, suspaudžiant spyruoklę ar pakeliant svorį.

Praktinis panaudojimas – hidroforas. Hidrofore vanduo pumpuojamas į talpą kurioje yra oro. Vanduo patekdamas į talpą suspaudžia likusį orą, taip sukaupiama energija ir sudaromas vandens slėgis.

Šiluminė talpa redaguoti

Tai prietaisas kaupti šilumą. Dažniausiai didelis izoliuotas rezervuaras su vandeniu, druskos tirpalu ar išlydyta druska – šilumos nešėju. Šilumos nešėjas parenkamas pagal darbinę temperatūrą, šiluminę talpą, cheminį agresyvumą bei kainą.
Šiluminis akumuliatorius dažnai naudojamas šiluminėse saulės jėgainėse.