Airiškas dūdmaišis

Airiškas dūdmaišis
UilleannPipes.jpg
Airiškas dūdmaišis
dumplinis aerofonas
Kiti pavadinimaiUilleann dūdmaišis
Hornbostel–Sachs klasifikacijasudėtinis: 422.122.2 ir 422.221.1
(liežuvėlinis dumplinis aerofonas)
IšsivystėXVIII a. vid. – XIX a. pr.[1]
Garsų diapazonas
2 oktavos
Susiję instrumentai
dūdmaišis

Airiškas dūdmaišis (air. Píoba uilleann, angl. Uilleann pipes, kur uilleann, 'alkūnė' – pagal oro pūtimo būdą) – tradicinis airių instrumentas, airiškas dūdmaišis. Grojimas airišku dūdmaišiu 2017 m. buvo įtrauktas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Instrumentu grojama sėdint. Jį sudaro dvi pagrindinės dalys: prie liemens diržu tvirtinamos dumplės, kurios yra spaudžiamos alkūne, ir maišas su keliomis birbynėmis, pro kurias išeina dumplių pagalba įpūstas oras. Į airiško instrumento maišą oras pučiamas alkūninėmis dumplėmis, skirtingai nei, pavyzdžiui, Škotijos aukštikalnių dūdmaišis (angl. Scottish highland bagpipe), į kurį jis pučiamas burna per pūtiklį.

Airių dūdmaišininkas Cillian Vallely
Grojimas su dalinės komplektacijos dūdmaišiu

Airiškas instrumentas turi neįprastą dūdmaišiams garso tembrą – jis yra vidutinio garso, minkštas ir sodrus. Dėl to, kad airiško dūdmaišio melodinė birbynė turi dviejų pilnų oktavų diapazoną ir gali būti su įtaisytais vožtuvais, leidžiančiais groti pustoniais, šiuolaikinis airių dūdmaišis yra gana universalus ir lankstus instrumentas, kurį galima naudoti atliekant įvairius muzikos stilius.

Konstrukcija ir grojimo būdasKeisti

Airiškas dūdmaišis yra bene labiausiai ištobulinta ir sudėtingiausia dūdmaišio versija šiandien. Į pilną dūdmaišio komplektą įeina oro maišas, dumplės, melodinė birbynė, trys burdonai ir trys reguliatoriai. Melodinė birbynė priekyje turi septynias skyles, priešingoje pusėje – vieną nykščiui. Burdoninės birbynės – bosas, baritonas ir tenoras – įstatyti į bendrą pagrindą ir būdami pajungti suteikia tęstinį toną visoje melodijoje. Reguliatoriaus vamzdžiai (paprastai jų irgi yra trys: bosas, baritonas ir tenoras) guli skersai muzikanto šlaunies taip, kad jų vožtuvus būtų galima spausti apatine dešinės rankos delno dalimi, grojančia ant melodinės birbynės. Vožtuvų išdėstymas po tris eilėje leidžia groti paprasčiausią harmoninį akompanimentą.

Muzikantas groja sėdėdamas, dešine alkūne spaudydamas dumples ir įpūsdamas orą į maišą. Oro srautas iš maišo kontroliuojamas kairiąja alkūne, padidinus slėgį į jį, pasiekiamas perėjimas į antrąją (viršutinę) oktavą. Melodinės birbynės (ji ant dešiniosios šlaunies) aplikatūra uždaryta. Dešine ranka grojama ant apatinių natų, o riešu kontroliuojami burdonai ir grojamas akompanimentas reguliatoriais.

Dėl sudėtingumo ir didelės kainos, airiškas dūdmaišis būna skirtingos komplektacijos:

  • „mokomasis“ (practice set), skirtas pradiniam mokymui: melodinė birbynė be vožtuvų, su maišu ir dumplėmis;
  • „pusinis“ (half set): pusė rinkinio – instrumentas su burdono birbynėmis, bet be reguliatorių;
  • „pilnas“ (full set) - pilnai sukomplektuotas instrumentas su reguliatoriais ir burdonais, melodinė birbynė gali būti su vožtuvais.

Airiškas karinis dūdmaišisKeisti

Airijoje yra dar viena dūdmaišių rūšis – karinis dūdmaišis (Irish War Pipes). Savo konstrukcija ir savybėmis jis labai panašus į Škotijos aukštikalnių dūdmaišį, tačiau turi tik vieną burdono vamzdį (škotų instrumente yra 3). Panašus dūdmaišis egzistavo Airijoje dar XVI a. Airiški kariniai dūdmaišiai daugiausia paplitę Airijos šiaurėje.

BibliografijaKeisti

  • Brian. E. McCandless. "The Pastoral Bagpipe" Iris na bPiobairi (The pipers review) 17 (Spring 1998), 2: p. 19–28
  • O'Farrell's Treatise on the Irish Bagpipes (The Union Pipes) 1801

ŠaltiniaiKeisti

  1. Hugh Cheape (2007). „The Union Pipe of Scotland and Ireland: A Shared Tradition“. Lecture at the Royal Society of Antiquaries of Ireland. Suarchyvuotas originalas 2007-12-27. Nuoroda tikrinta 2011-01-20. 

NuorodosKeisti

 

Vikiteka