Agridžentas
Agridžentas (it. Agrigento) – Italijos miestas pietinėje Sicilijos pakrantėje, Agridžento provincijos sostinė. Žymus savo archeologinėmis radavietėmis, įtrauktomis į pasaulio paveldo sąrašą.
| Agridžentas it. Agrigento | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Sicilija
|
| Provincija | Agridžento provincija |
| Meras | Marco Zambuto |
| Gyventojų | 29 580 |
| Plotas | 5,34 km² |
| Tankumas | 5 539 žm./km² |
| Altitudė | 230 m |
 Vikiteka |
Agridžentas |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 831 |
Istorija
redaguotiAgridžentas įkurtas lygumoje prie jūros, greta dvi upės Hypsas ir Akragas, o šiaurėje kalnagubris, tad vietovė natūraliai įtvirtinta. Miestas įkurtas apie 582–580 m. pr. m. e. ir manoma, kad taip padarė graikų kolonistai iš Gelos, pavadinę miestą Akragu (gr. Ακράγαντα)). Žodžio reikšmė neaiški, nors paplitusi legenda, apie miesto įkūrėją tokiu vardu, bet manoma, kad ji sukurta vėliau tam, jog paaiškintų miesto pavadinimą.
Akragas greitai augo ir tapo vienu iš turtingiausių miestų Didžiojoje Graikijoje. Jis tapo svarbiu valdant VI a. pr. m. e. tironams Falariui ir Teronui Akragiečiui ir tapo demokratija nuvertus Terono sūnų Trasidėjų. Nors miestas buvo neutralus kare tarp Atėnų ir Sirakūzų, miesto demokratija buvo nuversta, kai jį nusiaubė kartaginiečiai 406 m. pr. m. e. Akragas visiškai neatsigavo, nors padėtis pagerėjo IV a. pr. m. e. valdant Timoleonui.
III a. pr. m. e. miestą valdė pakaitom romėnai (262 m. pr. m. e.) ir kartaginiečiai (255 m. pr. m. e.). Akragas smarkiai nukentėjo per Antrąjį Pūnų karą, kai kartaginiečiai ir romėnai kovėsi dėl jo kontrolės. Romėnai galiausiai užėmė Akragą 210 m. pr. m. e. ir pervadino Agrigentu,[2] nors dar kelis šimtmečius jame buvo kalbama beveik vien graikiškai. Valdant romėnams miestas vėl suklestėjo, o po Julijaus Cezario mirties 44 m. pr. m. e. miesto gyventojams suteikta Romos pilietybė.
Po Vakarų Romos imperijos žlugimo miestas atiteko ostgotams, o vėliau Bizantijai. Tuo metu miesto gyventojai apleido žemutines miesto dalis ir įsikūrė ant kalvos, kur buvo akropolis. Manoma kad taip įvyko sėl berberų ir saracėnų antpuolio grėsmės. 828 m. saracėnai užėmė miestą. Arabų kalba jie jo pavadinimą tarė Kerkent, o sicilietiškai – Girgenti. Toks miesto pavadinimas išliko iki 1927 m., kai Benito Mussolini grąžino itališką lotyniško pavadinimo versiją.
Rodžerio I vadovaujami normanai užėmė miestą 1087 m. ir čia įkurdino vyskupą. Gyventojų kiekis buvo mažas per visus viduramžius, bet po XVIII a. padidėjo. 1860 m. gyventojai entuziastingai parėmė Giuseppe Garibaldi, kai šis vienijo Italiją. Miestas patyrė keletą antskrydžių per Antrąjį pasaulinį karą.