Ada Lovelace
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ada Lovelace | |
|---|---|
| |
| Ada Lovelace | |
| Gimė | 1815 m. gruodžio 10 d. Londone, Anglijoje |
| Mirė | 1852 m. lapkričio 27 d. (36 metai) |
| Tėvas | George Gordon Byron |
 Vikiteka |
Ada Lovelace |
Augusta Ada Lovelace Bairon (g. 1815 m. gruodžio 10 d. Londone, Anglijoje – m. 1852 m. lapkričio 27 d. Londone) – kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo. Poeto lordo Bairono dukra.
Ados matematikos studijos buvo neįprastas reiškinys net kilmingoms to meto moterims. Tačiau savo mokytojo Morgano dėka Ada gavo gerą algebros, logikos ir skaičių teorijos išsilavinimą. Septyniolikmetė Ada viename pokylyje sutiko Čarlzą Babidžą – aktyvų politiką, žinomą nestandartinėmis matematikos idėjomis. Po kurio laiko Babidžas parodė Adai savo kuriamą mechaninę diferencinę skaičiavimo mašiną. Ada buvo sužavėta. Nuo tol ji atidžiai sekė šios mašinos kūrimo eigą, diskutuodavo su Babidžu ir pateikė daugybę naujų idėjų.
Ada išnagrinėjo teorines programavimo galimybes. Ji iškėlė mintį, kad mašina galėtų ir "mąstyti", net numatė galimybę kurti muziką. Nors šiuolaikinių kompiuterių kūrėjai konceptualius sprendimus rado savarankiškai, Ada Bairon – asmenybė, kurios gyvenimas ir darbas iki šiol žadina daugelio kompiuterių mokslo specialistų vaizduotę. Ji vadinama pirmąja programuotoja.
Ada mirė nuo vėžio 1852 m., būdama 37 metų, ir buvo palaidota šalia tėvo, kurio niekada nepažinojo. Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinta ADA, o gruodžio 10 d. laikoma programuotojų diena.