Vikipedija

1922 m. Lietuvos futbolo pirmenybės

Lietuvos futbolo čempionatas
SezonasLietuvos futbolas 1922 m.
Laikotarpis1922 m. gegužės 7 – rugsėjo 12 d.
ČempionaiKauno LFLS (1-asis titulas)
← ---
1923 m. →

1922 m. Lietuvos futbolo pirmenybės (arba Kauno apygardos pirmenybės) – pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, surengtas 1922 m. gegužę–rugsėjį. Pirmenybes pradėjo 10 komandų, tačiau baigė tik 6. Pirmąsias pirmenybių rungtynes sužaidė Šaulių sąjungos ir Lenkų gimnazijos komandos (0-1). Nepaisant įvairių nesklandumų, pirmojo Lietuvos futbolo čempionato reikšmė labai svarbi, kadangi varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius – dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai, moksleiviai. Dėl to futbolas įgijo didelį populiarumą. Pirmenybių ir tarptautinių rungtynių atgarsiai greitai pasklido visoje Lietuvoje. Besidominčių futbolu žmonių ratas labai išsiplėtė, komandos buvo kuriamos net mažuose miesteliuose.

Pasirengimas redaguoti

1922 m. kovo 22 d. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) – aukščiausioji fizinio lavinimo institucija. Futbolo komiteto vadovu išrinktas Steponas Garbačiauskas, centro komiteto pirmininku – Jonas Šodė.[1] 1922 m. balandžio viduryje „Lietuvos“ laikraštyje ir „Trimito“ žurnale buvo išspausdinti tokie skelbimai (kalba netaisyta):

Visoms Lietuvos futbolo komandoms. Šiuo pranešama, kad veikiai prasidės futbolo rungtynės Lietuvos pirmenybėms, todėl pranešame visoms futbolo komandoms, norinčioms dalyvauti Lietuvos Sporto Lygos Futbolo skyriuje, atsiunčiat visą komandos pavadinimą, sąstatą, atsargą, nurodymą jos formos, ženklo spalvos ir t. t.


Panašų skelbimą pateikė ir „Lietuvos sportas“:[2]

Greitu laiku prasidės futbolo rungtynės Lietuvos futbolo pirmenybėms, todėl pranešame visoms futbolo komandoms, norinčioms dalyvauti minėtose pirmenybėse, greitu laiku užsiregistruoti LSL Futbolo skyriuje, atsiunčiant pilną pavadinimą komandos, sąstatą, nurodymą jos formos, ženklo spalvos ir t. t.

Lietuvos sportas, 1922-04-15


Iš 15–16 komandų, išsakiusių norą dalyvauti čempionate, buvo atrinkta 10 – visos iš Kauno. Kitoms komandoms trūko uniformų, be kurių buvo neleidžiama dalyvauti varžybose. LSL futbolo skyrius (vėliau – komitetas), siekdamas, kad pirmenybių rungtynės vyktų tvarkingai ir be incidentų, išleido aplinkraštį, kuriame rašoma:

Kiekviena komanda išstato po 3 linijų prižiūrėtojus, po vieną ant kiekvienos šoninės linijos ir po 2 ties vartų linija. Linijų žiūrėtojai privalo žiūrėti, kad žiūrėtojai būtų 2 m atstumu nuo linijų. Ties vartais žiūrėtojai privalo būti 5 m už vartų ir į šonus nuo vartų. Tvarkos palaikymui neprileisti žiūrėtojus prie vartų.


Komandos redaguoti

 
 
Kaunas (10)
Kaunas šalies žemėlapyje

Pirmenybes pradėjo 10 komandų: LFLS I, LFLS II, LFLS Šančių skyrius, Šaulių (LŠS) I, Šaulių II, Baltgudžių atskiras batalionas, Centrinių įstaigų raštininkų kuopa (CRK), „Aviacija“, „Makabi“ ir Kauno lenkų gimnazija (FKLG). Čempionato metu 4 komandos buvo pašalintos, tad jį baigė tik 6 ekipos.

Komanda Įkūrimas Pastabos Namų aikštė
Kauno „Aviacija“ 1919 Aviatorių komanda, vyravo lietuviai. 2 aikštės Kauno Ąžuolyne ir Fredos aviacijos aikštė
Kauno „Baltgudžių atskiras batalionas“ 1922 Baltgudžių (taip vadinti baltarusiai) atskiro bataliono (BAB) komanda.
Kauno „Centrinių įstaigų raštininkų kuopa“ 1922 Centrinių įstaigų raštininkų kuopos (CRK) komanda (daugiausia žaidė Krašto apsaugos ministerijos ūkio dalies darbuotojai), vyravo lietuviai.
Kauno „Lenkų gimnazija“ 1922 Kauno lenkų gimnazijos komanda (FKLG).
Kauno LFLS 1920 Vyravo lietuviai.
Kauno LFLS II ~1922 LFLS klubo dublerinė komanda, vyravo lietuviai.
Šančių LFLS 1921 LFLS klubo Šančių skyriaus komanda, vyravo lietuviai.
Kauno „Lietuvos šaulių sąjunga“ 1920 Šaulių sąjungos komanda, vyravo lietuviai.
Kauno „Lietuvos šaulių sąjunga II“ ~1922 Dukterinė šaulių sąjungos komanda, vyravo lietuviai.
Kauno „Makabi“ 1920 Žydų komanda.

Stadionai redaguoti

 
Apytikrės stadionų vietos Kaune

Pirmenybės žaistos 3 aikštėse – 2 Ąžuolyne ir 1 Fredoje. Kadangi abi futbolo aikštės Ąžuolyne ilgą laiką buvo neaptvertos, dėl to daugiausia žiūrovų būdavo be bilietų už virvėmis atskirtos zonos. Tik vasaros pabaigoje aplink pagrindinę aikštę buvo įrengti suolai.[3]

Rezultatai redaguoti

Nugalėtojais tapo pagrindiniai čempionato iniciatoriai LFLS futbolininkai. Šios komandos narys Steponas Garbačiauskas tapo pirmuoju Lietuvos sporto lygos futbolo komiteto vadovu, o jam talkino kitas didelis sporto entuziastas, legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis čempionatą pradėjo „Aviacijos“ komandoje, o II rate žaidė LFLS gretose.

2022 m. gegužės 7-oji tapo didele švente futbolo mėgėjams, kadangi tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net 4 rungtynės – po 2 rungtynes iškart. Pirmoji 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS Kaunas ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžiumi raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikės LŠS Kaunas šauliai. Teisėjavo vokietis Hansas Gecas (KSK Kaunas futbolininkas). Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos bendros treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio. Vėliau LFLS futbolininkų persvara buvo akivaizdi ir jie nugalėjo 5-0. Per antrąsias rungtynes pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje LFLS-2 Kaunas komanda 8-0 nugalėjo šaulių pamainą LŠS-2 Kaunas. Teisėjavo LFLS futbolininkas Vaclovas Dapkus. Per trečiąsias rungtynes pirmojoje aikštėje LFLS Šančiai (vėliau „Kovas“) tik 2-1 nugalėjo lenkų gimnazistus (FKGL Kaunas). Atkaklus buvo ir ketvirtasis susitikimas, tačiau labiau patyrę Makabi Kaunas 4-2 įveikė CRK Kaunas komandą. Beje, vėl teisėjavo V. Dapkus. Visos rungtynės žaistos vietinės „Sporto“ bendrovės padovanotais baltais kamuoliais iš 18 dalių. Oras tą dieną buvo nepalankus, tad ir žiūrovų susirinko nedaug.[4]

Čempionatas vyko nesklandžiai, blogai teisėjauta (pirmoji teisėjų laida kursuose parengta tik 1924 m.). Neretai komandos į rungtynes atvykdavo ne visos sudėties, kartais visai neatvykdavo.[5] Prieš II ratą, prasidėjusį rugpjūčio 20 d., iš varžybų pašalinta Lenkų gimnazija Kaunas (už birželio 18 d. jų iniciatyva nutrauktas rungtynes su „Aviacija“, kai lenkų vartininkas bėgiojo po baudos aikštelę su kamuoliu),[6] taip pat LŠS Kaunas dėl rungtynių, kurios buvo be leidimo sužaistos Klaipėdoje. LŠS-2 Kaunas pašalinta dėl keletos neatvykimų į rungtynes, žaidimą ne pilnos sudėties, taip pat pasipildymą pirmosios šaulių komandos žaidėjais. „Aviacija“ pati pasitraukė iš varžybų.[7]

Įskaitant rungtynes su pašalintomis komandomis, čempionai LFLS laimėjo 12 rungtynių iš 12.[8]

Galutinė lentelė redaguoti

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Kauno LFLS 9 9 0 0 48 4 +44 18 Čempionai
2. Šančių LFLS 9 4 2 3 20 7 +13 10
3. Kauno LFLS II 9 4 0 5 3 29 -26 8
4. Kauno „Aviacija“ 5 3 1 1 7 5 +2 7 Pasitraukė po I rato
5. Kauno „Makabi“ 9 3 1 5 5 10 -5 7
6. Kauno BAB 9 0 0 9 1 29 -28 0
x. Kauno „Lenkų gimnazija“ (6) (3) (0) (3) (10) (10) (0) (6) Pašalinta po I rato
x. Kauno LŠS (6) (1) (2) (3) (14) (16) (-2) (4) Pašalinta po I rato už pavėlavimą į rungtynes
x. Kauno CRK (6) (0) (1) (5) (4) (24) (-20) (1) Pašalinta po 6 rungtynių dėl 3 neatvykimų į rungtynes
x. Kauno LŠS II (4) (0) (0) (4) (2) (30) (-28) (0) Pašalinta po I rato už kelis neatvykimus

Prizininkai redaguoti

Čempionato prizininkai
  1-oji vieta: LFLS Kaunas
  2-oji vieta: LFLS Šančiai
  3-oji vieta: LFLS-2 Kaunas
Šaltiniai:

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Algirdas Klimkevičius. Futbolininkams draudė rūkyti aikštėje. 2012-06-06, Sportas.info (tikrinta 2024-01-02).
  2. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 117–118.
  3. ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 33.
  4. ↑ http://lff.lt/news/3865/ (G. Kalinausko metraščiai)
  5. ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 71 p.
  6. ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 26.
  7. ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 21
  8. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 120.
  9. ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 29.

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=1922_m._Lietuvos_futbolo_pirmenybės&oldid=7212324"