Raktažolė

Primula
Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa)
Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Raktažoliniai
(Wikispecies-logo.svg Primulaceae)
Gentis: Raktažolė
(Wikispecies-logo.svg Primula)

Raktažolė (Primula) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalų gentis. Daugiametės, retai vienmetės ar dvimetės šakniastiebinės žolės, neretai padengtos miltiškomis apnašomis. Žinoma apie 500–600 rūšių.[1][2]

Stiebas tiesus, nešakotas, rečiau šakotas. Kartais būna ir be stiebo. Lapai paprasti, ištisiniai arba skiautėti, su kotu arba be jo, pliki arba plaukuoti, susitelkę į skroteles. Žiedai įvairių spalvų, susitelkę į skėčio, kekės, varpos, šluotelės ar rutulio pavidalo žiedynus arba išsidėstę ant žiedynkočio. Vaisius – rutuliška, kiaušiniška ar cilindriška gausiasėklė dėžutė, atsidaranti per sąvaras.[1] Sėklos smulkios, įvairių formų ir spalvų.[2]

Paplitusi Šiaurės pusrutulio vidutinėje juostoje, atogrąžose; Pietų pusrutulyje – tik kalnuose. Didžiausia įvairovė – Himalajuose, Pietvakarių Kinijoje, Vidurinės Azijos kalnuose, Kaukaze, Alpėse. Auga alpinėse pievose, uolėtuose šlaituose, šviesiuose miškuose, drėgnose pievose, aukštapelkėse.[2] Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys: Pavasarinė raktažolė (Primula veris) visoje šalyje ir Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) šiauriniuose rajonuose.[1]

Apie 200 rūšių – dekoratyvinės, gėlynuose auginama apie 30 rūšių, dažniausiai – aukštoji raktažolė (Primula elatior), ausytoji raktažolė (Primula auricula), dantytalapė raktažolė (Primula denticulata), gauruotoji raktažolė (Primula pubescens), Julijos raktažolė (Primula juliae), paprastoji raktažolė (Primula vulgaris), rutulinė raktažolė (Primula capitata), tibetinė raktažolė (Primula florindae). Kitos rūšys auginamos tik kai kurių gėlininkų darželiuose ir botanikos soduose.[1][2]

Naudojama ir gydymui (vaistinis augalas).[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Zigmantas Gudžinskas. Raktažolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Aurelija Varnaitė-Drumstienė, Raktažolė (Primula), VU Botanikos sodas, 2006-10-29. Nuoroda tikrinta 2020-12-01.

Vikiteka