Žiaukos

Tai nedidelė gyvenvietė, esanti nuo Klaipėdos miesto per 7-8 km.
Apie buvusį kaimą prie Kintų žr. Žiaukai (Kintai).
Žiaukos
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Žiaukos
Žiaukos
55°37′19″š. pl. 21°19′26″r. ilg. / 55.622°š. pl. 21.324°r. ilg. / 55.622; 21.324 (Žiaukos)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Priekulės seniūnija
Gyventojų (2021) 888
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žiaũkos
Kilmininkas: Žiaukų̃
Naudininkas: Žiaukóms
Galininkas: Žiaukàs
Įnagininkas: Žiaukomìs
Vietininkas: Žiaukosè
Istoriniai pavadinimai vok. Ziauken, Sziauken, Szaucken, Szauken-John, Szaugken Jahn, Dzauken

Žiaukos (arba Žiaukai) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurę nuo Priekulės, Šernų miške, netoli kairiojo Minijos kranto, prie Kisupės upelio. Kaimas suskirstytas į dvi sodų bendrijas – SB „Šernai“ ir SB „Minija“. Žiaukų kaimas (sodai) užima apie 1,80 km². Iš visų Klaipėdos apskrities sodų/gyvenviečių į Klaipėdą iš Žiaukų susisiekimas yra geriausias. Į šį kaimą važiuoja 11A,[2] 28[3] ir 34[4] autobusai. Taip pat į Žiaukų kaimą galima patekti važiuojant su kitais autobusais ir išlipus stotelėje prie girininkijos. Netoli Žiaukų kaimo veikia muziejus „Genys“. Jame galima išvysti Šernų ąžuolą ir Šernų akmenį.

Etimologija

redaguoti

1511‒1522 m. Agluonėnuose minimas asmuo Jan Sawgk, o Myssyttenn kaimo apylinkėje – Math uf Sauken erbe, tad kaimo vardas kilęs iš pavardės Žiaukà. Ji sietina su žiauk- šaknies žodžiais: žiáuksėti, žiáukčioti, plg. dar latv. žauka, žauklis ‚kuris be tikslo slankioja‘ arba zàuka ‘girtuoklis‘.[5]

Istorija

redaguoti

Žiaukos minimos nuo 1678 m. Priekulės domenų valsčiaus kaime Szaugcken Jahn 1736 m. paminėtos 3 lietuviškai kalbančių valstiečių šeimos. 1785 m. Szauken-John buvo Įsruties apskrities Priekulės valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 4 ugniakurais. Klaipėdos apskrityje suformavus Žiaukų kaimo bendruomenę, 1874 m. ji priskirta Agluonėnų valsčiui.[6]

XX a. antroje pusėje ėmė vystytis kaip kolektyviniai sodai.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1831 m. ir 2021 m.
1831 m. 1852 m. 1871 m.[7] 1885 m.[8] 1905 m.[9] 1910 m.[10] 1925 m.[11]
37 51 44 49 114 116 137
1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.[12] 1979 m.sur.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17]
49 52 41 34 240 733 888

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/11a/a-b
  3. https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/28/a-b
  4. https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/34/a-b
  5. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 199.
  6. Žiaukos. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. IV (Rahn–Žvižežeris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  7. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  9. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  10. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  11. Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
  12. 12,0 12,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.