Želvos valsčius

Koordinatės: 55°13′š. pl. 25°06′r. ilg. / 55.22°š. pl. 25.10°r. ilg. / 55.22; 25.10

Želvos valsčius
Laikotarpis: 19181950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Želva
Lietuva Lietuva
Ukmergės apskritis (1918–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Ukmergės apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Ukmergės apskritis (1944–1950)

Želvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo arp Ukmergės. Centras – Želva.

IstorijaKeisti

Įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. Valsčiuje buvo 10 dvarų (kitais šaltiniais – 25) ir 8 palivarkai. Dvarai buvo Aukštadvario, Laumėnų I ir II, Gursčių, Miškiniškių, Labeikių, Lelikonių, Keitučių, Adomavos, Paželvių, Meilūnų, Vėderų, Daugudžių, Baruvkos, Šilninkų, Juodakių, Kazliškių ir kt. Palivarkų centrai – Šukiškis, Rapoliškis, Pavarai, Bastūnai, Gelbudiškis, Kakariekos, Laumianka, Dainiškiai, Lukošiūnai. Valsčiaus kaimuose veikė 9 mokyklos: Vėderų, Pilionių, Daubariškių, mažesnės – Juodakių, Karališkių, Skripėtiškių, Bastūnų. Miestelyje buvo dvi mokyklos – lietuvių ir žydų.[1]

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Smėlių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[2] 145 5069 1056
1949-01-01
(išsamiau)
147 7 apylinkės [3]

VadovaiKeisti

  • P. Sarulis, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1945 m.

SuskirstymasKeisti

Tarpukariu valsčiuje buvo 7 seniūnijos: Bastūnų, Bikonių, Daubariškių, Laumėnų, Masiulių, Pilionių ir dar viena nežinoma.

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[4]
Bastūnai I Bastūnų apylinkė
Bikoniai Bikonių apylinkė
Butkūnėliai Butkūnėlių apylinkė
Butkūnai Butkūnų apylinkė
Daubariškiai Daubariškių apylinkė
Laukėnėliai Laukėnėlių apylinkė
Želva Želvos apylinkė
Iš viso: 7 apylinkės

GyventojaiKeisti

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1898 Vederai Aleksandras Vytautas Kupstas, aktorius ir režisierius 1964
1914 Bajorai Pranas Gaida-Gaidamavičius, kunigas
1926 Paželviai Eduardas Kunavičius, aktorius ir režisierius 2006
1927 Bastūnai I Alfonsas Matulis, gydytojas
1929 Paželviai Vytautas Daugudis, archeologas 2001

ŠaltiniaiKeisti

  1. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 18–20
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 169