Želvos valsčius
Koordinatės: 55°13′š. pl. 25°06′r. ilg. / 55.22°š. pl. 25.10°r. ilg.
Želvos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1918 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Želva |
![]() | |
Ukmergės apskritis (1918–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Ukmergės apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Ukmergės apskritis (1944–1950) |
Želvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo arp Ukmergės. Centras – Želva.
IstorijaKeisti
Įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. Valsčiuje buvo 10 dvarų (kitais šaltiniais – 25) ir 8 palivarkai. Dvarai buvo Aukštadvario, Laumėnų I ir II, Gursčių, Miškiniškių, Labeikių, Lelikonių, Keitučių, Adomavos, Paželvių, Meilūnų, Vėderų, Daugudžių, Baruvkos, Šilninkų, Juodakių, Kazliškių ir kt. Palivarkų centrai – Šukiškis, Rapoliškis, Pavarai, Bastūnai, Gelbudiškis, Kakariekos, Laumianka, Dainiškiai, Lukošiūnai. Valsčiaus kaimuose veikė 9 mokyklos: Vėderų, Pilionių, Daubariškių, mažesnės – Juodakių, Karališkių, Skripėtiškių, Bastūnų. Miestelyje buvo dvi mokyklos – lietuvių ir žydų.[1]
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Smėlių rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[2] | 145 | 5069 | 1056 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
147 | 7 apylinkės [3] |
VadovaiKeisti
- P. Sarulis, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1945 m.
SuskirstymasKeisti
Tarpukariu valsčiuje buvo 7 seniūnijos: Bastūnų, Bikonių, Daubariškių, Laumėnų, Masiulių, Pilionių ir dar viena nežinoma.
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[4] |
---|---|
Bastūnai I | Bastūnų apylinkė |
Bikoniai | Bikonių apylinkė |
Butkūnėliai | Butkūnėlių apylinkė |
Butkūnai | Butkūnų apylinkė |
Daubariškiai | Daubariškių apylinkė |
Laukėnėliai | Laukėnėlių apylinkė |
Želva | Želvos apylinkė |
Iš viso: | 7 apylinkės |
GyventojaiKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1898 | Vederai | Aleksandras Vytautas Kupstas, aktorius ir režisierius | 1964 |
1914 | Bajorai | Pranas Gaida-Gaidamavičius, kunigas | |
1926 | Paželviai | Eduardas Kunavičius, aktorius ir režisierius | 2006 |
1927 | Bastūnai I | Alfonsas Matulis, gydytojas | |
1929 | Paželviai | Vytautas Daugudis, archeologas | 2001 |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 18–20
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 169