Šakotoji skylėtbudė

Polyporus umbellatus
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Šakotoji skylėtbudė (Polyporus umbellatus)
Šakotoji skylėtbudė (Polyporus umbellatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Kempiniečiai
( Polyporales)
Šeima: Kempininiai
( Polyporaceae)
Gentis: Skylėtbudė
( Polyporus)
Rūšis: Šakotoji skylėtbudė
( Polyporus umbellatus)
Index Fungorum
Binomas
Polyporus umbellatus
(Christiaan Hendrik Persoon) Elias Magnus Fries, 1821
Sinonimas
Dendropolyporus umbellatus (Pers.) Jülich 1982

Šakotoji skylėtbudė (Polyporus umbellatus) – kempininių (Polyporaceae) šeimos skylėtbudžių (Polyporus) genties valgomų grybų rūšis. Plačiai paplitusi rūšis, bet reta visame šiauriniame pusrutulyje.

Vaisiakūnį gali sudaryti šimtai „grybukų“
Grybo skerspjūvis

Biologija redaguoti

Šakotoji skylėtbudė – parazitinis grybas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį. Vaisiakūniai vienmečiai, trumpaamžiai, išauga vasarą ir rudenį. Jie būna dideli, iki 50 cm skersmens, sudaryti iš daugybės šakotų, gerai išsivysčiusių baltų kotų (kartais siekiančių šimtus vienetų). Kiekvieno jų gale yra nedidelės skėtiškos kepurėlės – 1–4 cm dydžio, kiek įdubusios, šviesiai rudos. Trama pražioje būna balta ir minkšta, vėliau sukietėja. Vaisiakūniai dirvožemyje suformuoja grybo gyvybingumą užtikrinančius skleročius – kietos grybienos rutuliškus gniužulus.

Panaši į šią skylėtbudę yra kuokštinė grifolė (Grifola frondosa), tik ji skiriasi atsišakojančiomis nuo bendro koto plokščiomis kepurėlėmis.

Šakotajai skylėtbudei tinka ąžuolo kaimynystė, įsikuria ir ant jų šaknų, kartais sutinkama ir šalia kitų medžių – juodalksnių, beržų.

Populiacija Lietuvoje redaguoti

1992 m. šakotoji skylėtbudė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1]

Lietuvoje randama šiaurinėje ir centrinėje dalyse. Žinoma 14 radaviečių.[2] Gausiau aptinkama Žagarės, Didmiškio, Daunoravos miškuose (Joniškio rajone).

Šaltiniai redaguoti