Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Prancūzija)

Įstatymų leidžiamasis susirinkimas
Assemblée nationale législative

Įstatymų leidžiamojo susirinkimo medalis
Tipas
TipasVienerių rūmų parlamentas
Istorija
Įkurta1791 m. spalio 1 d. (1791-10-01)
Panakinta1792 m. rugsėjo 20 d. (1792-09-20)
Vadovybė
PirmininkasEmanuelis de Pastorė (pirmas)
Pjeras Žozefas Kambonas (paskutinis)
Struktūra
Deputatų sk.745
Politinės grupės

Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (pranc. Assemblée nationale législative) – aukščiausioji Prancūzijos įstatymų leidžiamoji institucija. Įkurta 1791 m. spalio 1 d. per Prancūzijos revoliuciją. Veikė iki 1792 m. rugsėjo 20 d., kai jį pakeitė Nacionalinis Konventas.[1]

Graviūra, vaizduojanti Liudviką XVI Įstatymų leidžiamajame susirinkime skelbiantį karą Vengrijos ir Bohemijos karaliui

Įstatymų leidžiamasis susirinkimas buvo vienerių rūmų parlamentas, susidedantis iš 745 narių su 2 metų kadencija.[2]

Pagal konstituciją Įstatymų leidžiamasis susirinkimas galėjo leisti įstatymus (karalius turėjo veto teisę), įvesti mokesčius, nustatyti armijos ir karo laivyno dydį, skelbti karą, ratifikuoti taikos ir prekybos sutartis, pradėti bylas (sprendžiamas aukščiausiojo teismo) prieš ministrus.[2]

Faktiškai Įstatymų leidžiamasis susirinkimas veikė apie metus, o tada buvo pakeistas Nacionaliniu Konventu.[2] Rinkimus į Nacionalinį Konventą, kuris turėjo sudaryti naują konstituciją, paskelbė pats Įstatymų leidžiamasis susirinkimas 1792 m. rugpjūčio 10 d.[3]

Istorija redaguoti

1791 m. rugsėjo 30 d. Steigiamasis susirinkimas paleido save. 1791 m. spalio 1 d. darbą pradėjo Įstatymų leidžiamasis susirinkimas.[4] 1792 m. rugpjūčio 10 d. sankiulotai, vadovaujami Paryžiaus komunos, užėmė Tiuilri rūmus.[5] Įstatymų leidžiamasis susirinkimas nušalino Liudviką XVI nuo sosto ir su šeima uždarė Liuksemburgo rūmuose.[4] 1792 m. rugsėjo 20 d. prie Valmi miestelio prancūzų kariuomenei pavyko sustabdyti Paryžiaus link judančią Prūsijos kariuomenę. Tą pačią dieną Paryžiuje susirinko naujai išrinktas Nacionalinis Konventas, pakeitęs Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą.[4]

Struktūra redaguoti

Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą sudarė 745 deputatai: dešinėje apie 260 konstitucinės monarchijos šalininkų feljanų, kairėje 136 respublikos rėmėjai jakobinai (tarp kurių buvo ir vėliau pavadintų žirondistais) ir kordeljerai, likę 345 deputatai buvo nepriklausomi („Pelkė“), prisidėdavę prie tos grupės, kuri tuo metu būdavo stipriausia.[6][4]

Išnašos redaguoti

  1. Chris Jim Mitchell, The French legislative assembly of 1791 (Brill, 1988).
  2. 2,0 2,1 2,2 Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XII (1894): Жилы — Земпах, „Законодательное собрание“, с. 174 s:ru:ЭСБЕ/Законодательное собрание
  3. Convention, The National. (angl.) Encyclopædia Britannica, Eleventh Edition, Т. VII (7) : Constantine Pavlovich - Demidov. Inc.-New York:, 1910–1911., 46 psl.s:en:1911 Encyclopædia Britannica/Convention, The National
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 „Prancūzijos revoliucija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-13. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  5. „Paryžiaus komuna“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-13. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  6. „Pelkė“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-13. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)

Išorinės nuorodos redaguoti