Čimu

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Centrinių Andų kultūra: Chimú
Šalis	Peru
Tautos	vėlyvieji močikai
Kalba	kingnamų kalba
Laikotarpis	X a.-1470 m.
Valstybės	Čimoras
Miestai	Čančanas
Valdovai	čimu

Čimu (isp. Cultura Chimú) – ikikolumbinės Peru indėnų kultūra. Gyvavo nuo X a. iki 1470 m. dabartinės Peru šiaurinėje pakrantėje, Sečūros dykumoje. Iki Inkų imperijos susikūrimo (1438 m.) buvo sukūrę didžiausią ir stipriausią valstybę Peru teritorijoje – Čimorą (su sostine – Čan Čanu). Kultūros pavadinimas, kaip ir inkų atveju, yra kilęs iš valstybės valdovo titulo – čimu.

Raida

Čimu kultūra susikūrė ant Močės kultūros (I–VIII a.) pamatų, ir jos kultūrinis centras sutapo su Močės upės ir Viru upės slėniais. Vietos indėnai buvo giminingi močikams ir kalbėjo kingnamų kalba, neretai laikoma močikų kalbos dialektu. Po Močės žlugimo VIII–IX a. regionas priklausė Vario kultūrai, ir tik po to, kai pastaroji nusilpo, jos šiaurinėse provincijose susidarė prielaidos atsirasti naujai lokaliai kultūrai.

Čimu įkūrimas siejamas su valdovu Takainamu, kuris atplaukė iš šiaurės balzos plaustu. Išlipęs pakrantėje, jis pastatydino šventyklą ir įkūrė Čančano miestą (netoli nuo Močės kultūros centrų), nuo kurio prasidėjo valstybės konsolidacija. Takanaimo įpėdiniai plėtė valstybės ribas Kostoje. Ypač imperija išaugo valdant Minčankamanui, kuomet ji valdė ilgą teritoriją nuo dabartinio Tumbeso iki Limos – apie 1000 km. Visoje šioje teritorijoje išplito vieninga kalba ir kultūra.

Imperija buvo administruojama daugybės vietininkų, valdžiusių atskiruose slėniuose. Vėlyvuoju laikotarpiu pietuose susiformavo autonomiška Čankajaus kultūra, o šiaurėje – Sikano kultūra.

1465–1470 m. Čimu imperiją nukariavo inkai.

Bruožai

Gyventojai vertėsi žvejyba, prekyba ir drėkinamąja žemdirbyste: statė kelių šimtų kilometrų ilgio drėkinimo kanalus, kurie sudarė tris atskiras sistemas.

Čimu architektūriniai reljefai

Be sostinės Čančano, kuriame garsiausi statiniai yra Drakono piramidė, Spalvotoji piramidė, Huaca Arco Iris, čimu kultūros atstovai pastatė ir kitų tvirtovių, tarp jų – Paramongą pietuose. Jų architektūrai būdingi ypač išraiškingi reljefai, vaizduojantys stilizuotas mitines būtybes, ornamentus.

Kaip ir kitos Senovės Peru kultūros, Čimu labai išvystė tekstilės, keramikos, juvelyrikos menus. Keramikai būdinga labai įvairi išraiška, pirmiausia per plastiką. Iš metalo dirbinių buvo paplitusi auksakalyba, ir žymiausia aukso dirbinių forma buvo ritualinis peilis tumi.

Čimu, kaip ir kitos senovės Kostos tautos, garbino mėnulį ir žvaigždes. Mėnulis buvo siejamas su jūros potvyniais, kurie buvo ypač reikšmingi pakrantės indėnams. Svarbiausios čimu indėnų dievybės buvo Ši (Mėnulis), Ni (jūra), Jiang (Saulė), Ghis (žemė).

• 
  Čimu keramikos pavyzdys
• 
  Čimu plunksninė tekstilė
• 
  Čimu aukso dirbiniai
• 
  Čimu sostinės Čan Čano architektūra