Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Vitinis daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas vok.Jhann Wyttolt, Jahn Wittin, Wittin Jahn, Wittinnen Jahn, Wittinnen.
Pirmąkart paminėtas 1540 m. Jį sudarė Jhann Wyttolt (Johano Vytauto) ūkis. XX a. I pusėje prie kelio į Valėnus stovėjo Johano Kopūsto (Johann Kapust) vėjo malūnas. 1912 m. kaimas ribojosi su Šudabarzdžiais (Schudebarsde), Didžiaisiais Kuršiais (Gross Kurschen), Bajoriškąją Kretinga (Adlig Deutsch Crottingen), Kretingale (Deutsch Crottingen) ir Gausų (Gaussen) dvaru. 1922 m. stambiausias ūkininkas buvo Martynas Labrencas (Martin Labrenz), valdęs 103 ha ūkį. Tikintieji priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų parapijai. Dauguma gyventojų buvo lietuvninkai: Annuszies (Anužys), Apeikis, Augstennis (Aukstenis), Bluszis (Blužys), Blyzia (Blyžė), Brusdeilins (Bruzdeilynas), Brusze (Bružė), Bruszis, Bruzzis (Bružys), Daugalies (Daugalys), Dauguls (Daugulis), Gelßinnis (Gelžinis), Jaguttis (Jagutis), Kalwis (Kalvys), Kapust (Kopūstas), Kruckis, Krukkis (Krukis), Kurmis, Lepe (Liepienė), Lukaszus (Lukašius), Lukoschus (Lukošius), Pareigis, Szweistris (Šveistrys), Truschis (Triušys), Tydeze (Tidezienė). Vokiečių kilmės buvo Matzeit (Matceitas), Waldmann (Valdmanas).