Viskonsinas
Viskonsinas (angl. State of Wisconsin) – 30-oji JAV valstija (nuo 1848 m. gegužės 29 d.). Sostinė – Madisonas, didžiausias miestas – Milvokis. Plotas – 169,6 tūkst. km²; 5,89 mln. gyventojų (2021 m.).
| Viskonsinas State of Wisconsin | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Madisonas | ||||||
| Gubernatorius | Tony Evers (R) | ||||||
| Gyventojų | 5 895 908 (20) | ||||||
| Plotas | 169 640 km² (23) | ||||||
| - vandens % | 17 % | ||||||
| Tankumas | 35 žm./km² (23) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Timms Hill (595 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-WI | ||||||
| Tinklalapis | wisconsin.gov | ||||||
 Vikiteka |
ViskonsinasVikiteka | ||||||
Istorija redaguoti
Nuo 17 a. pirmos pusės dabartinio Viskonsino teritoriją, apgyventą įvairių indėnų genčių, tyrė Žanas Nikolė ir kiti prancūzai. Iki 1763 ji priklausė Prancūzijai, nuo 1763 – Didžiajai Britanijai, nuo 1783 – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Įveikus indėnų ginkluotą pasipriešinimą atsikėlė daug kolonistų, 1836 m. sudaryta Viskonsino teritorija, 1848 m. – 30‑oji valstija.
19 a. pirmoje pusėje intensyviai plėtota švino rūdos gavyba (galenitas – Viskonsino simbolis).
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje apsigyveno daug emigrantų iš Vokietijos ir Skandinavijos šalių.
Viskonsino gubernatoriaus R. M. La Foleto 1901–06 m. vykdytomis reformomis Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo vadinamoji pažangos era. Nuo 19 a. pabaigos plėtota sunkioji pramonė, nuo 20 a. pabaigos ją keičia paslaugų verslas.
Geografija redaguoti
Valstija užima 140 700 km2 plotą, ribojasi su Minesotos, Ajovos, Ilinojaus ir Mičigano valstijomis, taip pat su Aukštutiniu ir Mičigano ežerais.
Didžiausios upės – Misisipė (teka Viskonsino ir Minesotos bei Ajovos valstijų ribomis) su intaku Viskonsinu. Viskonsine yra apie 15 000 ežerų; didžiausias – Vinebago ežeras (plotas 550 km2).
Viskonsino pietvakarinėje dalyje vyrauja jauriniai dirvožemiai, pietuose ir vidurinėje dalyje – išplautžemiai, yra juosvažemių ir smėlžemių. Miškai užima apie 46 % Viskonsino teritorijos, daugiausia auga pušys, eglės, kėniai, kedrai, klevai, beržai, ąžuolai. Veisiasi elniai, lapės, lokiai, bebrai, vilkai, kojotai; Viskonsino šiaurėje peri ereliai.
Klimatas redaguoti
Valstijoje vyrauja vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra svyruoja nuo –12 °C (Viskonsino šiaurėje) iki –6 °C (pietryčiuose), liepos atitinkamai nuo 19 °C iki 22 °C. Per metus iškrinta 700–850 mm kritulių (daugiausia gegužės–spalio mėnesiais).
Gyventojai redaguoti
Pagal 2020 m. duomenis Viskonsino valstijoje gyveno 5 806 975 žmonės, iš jų 80,6 % baltaodžių, 6,21 % afroamerikiečių, 2,79 % azijiečių, 2,32 % mišrios rasės, 0,75 % indėnų, 0,29 % kitų rasių ir 7,03 % lotynoamerikiečių kilmės gyventojų.[2]
Religija redaguoti
Krikščionybę išpažįsta 71 % gyventojų (protestantizmas – 44 %, katalikybė – 25 %), kitos religijos – 4 %, netikintys/nenurodė – 25 %.[3]
Didžiausi miestai redaguoti
2010 m. duomenys
- Milvokis (594 833 gyv.)
- Madisonas (233 209 gyv.)
- Grin Bėjus (104 057 gyv.)
- Kenoša (99 218 gyv.)
- Rasinas (78 860 gyv.)
Ekonomika redaguoti
Valstijoje kasama smėlis, žvyras, klintys, yra cinko, vario rūdų telkinių.
Elektros energiją daugiausia gamina šiluminės ir branduolinės elektrinės, yra nedidelių hidroelektrinių (prie Viskonsino upės).
Išvystyta juodoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, elektronikos, elektrotechnikos, radiotechnikos, chemijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, odos, maisto (daugiausia pieno, mėsos, alaus) pramonė, žemės ūkio (bendrovė John Deere; Madisone) ir kitų mašinų (dyzelinių ir dujinių variklių, kasybos, statybos, medienos apdirbimo ir kitų įrenginių, vandens siurblių, automobilių (bendrovė General Motors; Kenošoje) ir jų dalių, motociklų (Harley‑Davidson; Milvokyje), variklių, baldų gamyba, laivų statyba.
Auginama avižos, miežiai, kukurūzai, liucernos, bulvės ir kitos daržovės. Sodininkystė. Veisiama galvijai, avys. Žvejyba (daugiausia Mičigano, Aukštutiniame ir Vinebago ežeruose).
Per Viskonsiną eina Šventojo Lauryno vandens kelio dalis. Svarbiausi prekybos uostai – Milvokis, Grin bėjus (abu prie Mičigano ežero), Supirioras (prie Aukštutinio ežero).
Turizmas redaguoti
Labiausiai lankoma Ledynmečio mokslinis draustinis ir pažintinis takas bei kitos saugomos teritorijos, Viskonsino upės kanjonai.[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Wisconsin demographics. datausa.io. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
- ↑ Wisconsin. pewresearch.org. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
- ↑ Viskonsinas. vle.lt. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
|
Šis straipsnis apie Jungtines Amerikos Valstijas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |