Viskonsinas
Viskonsinas (angl. State of Wisconsin) – 30-oji JAV valstija, esanti Vidurio Vakarų šiaurinėje dalyje, prie Didžiųjų ežerų. Sostinė – Madisonas, didžiausias miestas – Milvokis. Plotas – 169,6 tūkst. km²; 5,89 mln. gyventojų (2021 m.).
| Viskonsinas Wisconsin | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Madisonas | ||||||
| Apygardos | 72 | ||||||
| Įkūrimo data | 1848 m. | ||||||
| Gubernatorius | Tony Evers (R) | ||||||
| Gyventojų | 5 895 908 (20) | ||||||
| Plotas | 169 640 km² (23) | ||||||
| - vandens % | 17 % | ||||||
| Tankumas | 35 žm./km² (23) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Timso kalva (595 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-WI | ||||||
| Tinklalapis | wisconsin.gov | ||||||
 Vikiteka |
ViskonsinasVikiteka | ||||||
Valstija paskelbta 1848 m. gegužės 29 d.
Istorija redaguoti
Nuo 17 a. pirmos pusės dabartinio Viskonsino teritoriją, apgyventą įvairių indėnų genčių, tyrė Žanas Nikolė ir kiti prancūzai. Iki 1763 ji priklausė Prancūzijai, nuo 1763 – Didžiajai Britanijai, nuo 1783 – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Įveikus indėnų ginkluotą pasipriešinimą atsikėlė daug kolonistų, 1836 m. sudaryta Viskonsino teritorija, 1848 m. – 30‑oji valstija.
19 a. pirmoje pusėje intensyviai plėtota švino rūdos gavyba (galenitas – Viskonsino simbolis).
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje apsigyveno daug emigrantų iš Vokietijos ir Skandinavijos šalių.
Viskonsino gubernatoriaus R. M. La Foleto 1901–06 m. vykdytomis reformomis Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo vadinamoji pažangos era. Nuo XIX a. pabaigos plėtota sunkioji pramonė, nuo XX a. pabaigos ją keičia paslaugų verslas.
Geografija redaguoti
Valstija užima 140 700 km² plotą, ribojasi su Minesotos, Ajovos, Ilinojaus ir Mičigano valstijomis, taip pat su Aukštutiniu ir Mičigano ežerais. Į Mičigano ežerą išsišauna Doro pusiasalis. Ežeruose yra salų (Apaštalų salos Aukštutiniame, Slyvų, Žuvų, Seserų salos Mičigane)
Viskonsino paviršius – kalvota lyguma. Valstijos šiaurėje plyti Aukštutinio ežero žemuma, į pietus nuo jos – Šiaurinės aukštumos (didžiausias aukštis 595 m; Timso kalva). Viskonsino vidurinėje dalyje driekiasi Centrinės lygumos, į pietvakarius nuo jų plyti Vakarinės aukštumos, į pietryčius – Rytiniai kalvagūbriai ir pakrantės žemumos.
Pietvakarine Viskonsino riba teka Misisipė, o per pačič valstiją – jos intakai Viskonsinas, Sent Krojus, Čipeva, Blek Riveris. Viskonsine yra apie 15 000 ežerų. Iš šiaurės ir rytų juosia Aukštutinis ir Mičigano ežerai, didžiausias vien Viskonsine esantis ežeras – Vinebago ežeras (plotas 550 km²). Į Mičigano ežerą teka Menominio upė.
.jpg)
Viskonsino pietvakarinėje dalyje vyrauja jauriniai dirvožemiai, pietuose ir vidurinėje dalyje – išplautžemiai, yra juosvažemių ir smėlžemių.
Miškai užima apie 46 % Viskonsino teritorijos, daugiausia auga pušys, eglės, kėniai, kedrai, klevai, beržai, ąžuolai. Veisiasi elniai, lapės, lokiai, bebrai, vilkai, kojotai; Viskonsino šiaurėje peri ereliai.
Klimatas redaguoti
Valstijoje vyrauja vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra svyruoja nuo –12 °C (Viskonsino šiaurėje) iki –6 °C (pietryčiuose), liepos atitinkamai nuo 19 °C iki 22 °C. Per metus iškrinta 700–850 mm kritulių (daugiausia gegužės–spalio mėnesiais).
Gyventojai redaguoti
Pagal 2020 m. duomenis Viskonsino valstijoje gyveno 5 806 975 žmonės, iš jų 80,6 % baltaodžių, 6,21 % afroamerikiečių, 2,79 % azijiečių, 2,32 % mišrios rasės, 0,75 % indėnų, 0,29 % kitų rasių ir 7,03 % lotynoamerikiečių kilmės gyventojų.[2]
Religija redaguoti
Krikščionybę išpažįsta 71 % gyventojų (protestantizmas – 44 %, katalikybė – 25 %), kitos religijos – 4 %, netikintys/nenurodė – 25 %.[3]
Didžiausi miestai redaguoti
2020 m. duomenys[4]
- Milvokis (577,2 tūkst. gyv.)
- Madisonas (269,7)
- Grin Bėjus (107,3)
- Kenoša (99,9)
- Rasinas (77,8)
- Apltonas (75,6)
- Vokeša (71,1)
- O Kleras (69,4)
- Oškošas (66,8)
- Džeinsvilis (65,6)
- Vest Alisas (60,3)
Ekonomika redaguoti
Valstijoje kasama smėlis, žvyras, klintys, yra cinko, vario rūdų telkinių.
Elektros energiją daugiausia gamina šiluminės ir branduolinės elektrinės, yra nedidelių hidroelektrinių (prie Viskonsino upės).
Išvystyta juodoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, elektronikos, elektrotechnikos, radiotechnikos, chemijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, odos, maisto (daugiausia pieno, mėsos, alaus) pramonė, žemės ūkio (bendrovė John Deere; Madisone) ir kitų mašinų (dyzelinių ir dujinių variklių, kasybos, statybos, medienos apdirbimo ir kitų įrenginių, vandens siurblių, automobilių (bendrovė General Motors; Kenošoje) ir jų dalių, motociklų (Harley‑Davidson; Milvokyje), variklių, baldų gamyba, laivų statyba.
Auginama avižos, miežiai, kukurūzai, liucernos, bulvės ir kitos daržovės. Sodininkystė. Veisiama galvijai, avys. Žvejyba (daugiausia Mičigano, Aukštutiniame ir Vinebago ežeruose).
Per Viskonsiną eina Šventojo Lauryno vandens kelio dalis. Svarbiausi prekybos uostai – Milvokis, Grin Bėjus (abu prie Mičigano ežero), Supirioras (prie Aukštutinio ežero).
Turizmas redaguoti
Labiausiai lankoma Ledynmečio mokslinis draustinis ir pažintinis takas bei kitos saugomos teritorijos, Viskonsino upės kanjonai.[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Wisconsin demographics. datausa.io. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
- ↑ Wisconsin. pewresearch.org. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
- ↑ USA: Wisconsin, citypopulation.de
- ↑ Viskonsinas. vle.lt. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.