Išplautžemiai
Išplautžemiai (Luvisols) – vidutinio klimato zonos dirvožemių sistematinė grupė, ypač paplitusi Viduržemio jūros tipo klimato srityse.[1] Dažniausiai susiformuoja lygesnio paviršiaus, drėgno ir vėsaus klimato su sausringu periodu sąlygomis.[2] Pagrindinis išplautžemių bruožas – arginis horizontas, t. y., didesnė molio koncentracija dirvožemio viršuje, nei apačioje. Išplautžemiai skirstomi į 5 pogrupius: karbonatinguosius, paprastuosius, pajaurėjusius, stagninius ir glėjiškuosius.[2]
Bendras išplautžemių plotas pasaulyje sudaro apie 6,5 mln. km². Būna kartu su balkšvažemiais, palvažemiais, rudžemiais.[2] Paplitę Rytų Europos lygumoje, dalyje Vakarų Sibiro lygumos, JAV šiaurės vakaruose, Vidurio Europoje, taip pat Australijoje, Viduržemio jūros regione. Subtropikuose ir tropikuose dažniausiai susidaro jaunuose dirvožemio sluoksniuose.[3] Lietuvoje išplautžemiai yra vyraujanti (apie 21 % dirvožemio dangos) dirvožemių grupė. Susidaro moreninėse nuogulose, jų pH vidutiniškai rūgštus, gilesniuose horizontuose – neutralus arba šarmiškas.[2]
Daugelis išplautžemių derlingi, tačiau dumblingi išplautžemiai gali greitai eroduoti dėl sunkiosios technikos arba drėgmės pertekliais. Stačiuose šlaituose būtina erozijos kontrolė.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Luvisols, ISRIC
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Algirdas Juozas Motuzas. išplautžemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ 3,0 3,1 World reference base for soil resources 2014, FAO.
