Vindobona

Vindibona
Romėnų karinės stovyklos liekanos.

Vindibona
48°12′39″š. pl. 16°22′13″r. ilg. / 48.210833°š. pl. 16.370278°r. ilg. / 48.210833; 16.370278 (Vindibona)

Apskritis	?
Savivaldybė	Austrija

Istoriniai pavadinimai	air. Windobona, vok. Berghof

Vindobona (galų kalba windo- „baltas“ ir bona- „pamatas“) – buvo romėnų karinė stovykla ir gyvenvietė dabartinėje Austrijos sostinės Vienos teritorijoje. Legionierių stovykla saugojo ir prižiūrėjo imperijos sieną ir kelius į Barbarikumą bei imperijos gilumą. XIII a. gyvenvietės vietovė įgavo naują pavadinimą – buvo pervadinta į Berghof, o dabar vadinama tiesiog Alter Berghof (Senasis Berghofas). Nors tankus šiuolaikinis užstatymas gerokai trukdė ištirti šią vietą, stovyklos kontūrus, taip pat kai kurių jos viduje esančių pastatų ar civilių gyvenviečių padėtį buvo galima neabejotinai nustatyti. Nuo 2021 m. matomos ir po žeme išlikusios senovinių pastatų liekanos yra Dunojaus kalnagūbrio, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, dalis.

Apie 15 m. pr. m. e. Norikumo karalystė buvo įtraukta į Romos imperijos sudėtį. Nuo tada Dunojus žymėjo imperijos sieną, o romėnai Dunojaus pakrantėse statė įtvirtinimus ir gyvenvietes. Vindobona tapo vienu svarbiausių romėnų miestų ir legionierių stovyklaviečių (15–20 tūkst. gyventojų)^[1] Aukštutinėje Panonijoje, dėl palankios geografinės padėties tarp rytinio Alpių pakraščio ir Panonijos regiono bei senųjų Europos transporto ašių – pietų-šiaurės ašies palei Alpių pakraštį (Gintaro kelias) ir vakarų-rytų ašies palei Alpių papėdę bei Dunojaus vandens kelio. Pietiniame Dunojaus krante stovėjo civilinės gyvenvietės ir legionierių stovyklos. Upę buvo gana lengva perplaukti ties Vindobona, kur ji išsišakoja į daugybę vingiuotų ragų, o tarp jų vanduo išmeta žvyro salas.