Vilniaus jėzuitų gimnazija

   Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais.
Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

54°40′40″š. pl. 25°17′18″r. ilg. / 54.677817°š. pl. 25.288249°r. ilg. / 54.677817; 25.288249

Vilniaus jėzuitų gimnazija
[[Vaizdas:|Vilniaus jėzuitų gimnazija herbas|center|100px]]
Vilniaus jėzuitų gimnazija
Adresas Augustijonų g. 5,
01127 Vilnius
Direktorius(-ė) Edita Šicaitė SSC
Mokinių skaičius 886 (2023)
Įkūrimo data 1570 m.
Uždarymo data
Išleista laidų 27
Pedagogų skaičius 100+
Vartai (2009 m.)
Vartai (2020 m.)


Vilniaus jėzuitų gimnazija – dieninė savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilniuje, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei neformaliojo švietimo programas lietuvių kalba.[1]

Gimnazijos steigėjas – Centrinės Europos jėzuitų provincija.[2] Visų jėzuitų mokyklų ugdymas pasižymi Jėzuitų auklybos pagrindų ir šv. Ignaco Lojolos pedagogikos taikymu.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą jėzuitų pedagogika pagrįsto mokymo sampratą, pagrindiniai gimnazijoje taikomi ugdymo principai yra šie: 1) šv. Ignaco Lojolos dvasingumas; 2) visuminis ugdymas, apimantis keturias asmenybės ugdymo sritis, – intelekto ugdymą, dvasinį ugdymą, socialinį ir emocinį ugdymą, fizinį ugdymą; 3) šv. Ignaco pedagoginės paradigmos taikymas; 4) siekis „Magis“ – „geriau“, „daugiau“; 5. „Cura personalis“ – rūpinimasis kiekvienu asmeniu; 6. mokymas pripažinti šio pasaulio vertingumą ir objektyviai pažinti jo tikrovę.[3]

Istorija

redaguoti

1570 m. liepos 17 d. įsteigta viena seniausių Lietuvos vidurinių mokyklų – Collegium Vilnense Societati Jesu (liet. Vilniaus jėzuitų kolegija). Pirmasis rektorius buvo jėzuitas Stanislovas Varševickis. 1572 m. pradėtos skaityti logikos paskaitos, vėliau imta mokyti matematikos, teologijos, hebrajų kalbos.[4] 1757 m., po sunkaus karų, okupacijos ir marų šimtmečio, jėzuitų kolegija prie Vilniaus universiteto pertvarkyta į Kilmingųjų kolegiją (Collegium Nobilium). Ji įsikūrė vėliavininko Kazimiero Šiškos jėzuitams padovanotame žemės sklype ir namuose, esančiuose prie šv. Kazimiero bažnyčios ir vienuolyno.[5]

1773 m., panaikinus jėzuitų ordiną, kolegijos pastatai sunyko, vėliau caro valdžios atiduoti kareivinėms.

1918 m. Vilniaus vyskupui Jurgiui Matulevičiui pavedus, vokietis jėzuitas Friedrichas Muckermanas pradėjo paruošiamuosius jėzuitų gimnazijos atkūrimo darbus. 1919 m. balandį, lenkams išvijus bolševikus, prie šv. Kazimiero bažnyčios įsikūrė Lenkijos provincijos jėzuitai. 1921 m. jie senuose kilmingųjų mokyklos pastatuose atidarė jėzuitų berniukų gimnaziją. Pirmaisiais metais ją lankė 135 moksleiviai. 1938–1939 mokslo metais gimnazijoje mokėsi 580 gimnazistų.

Lietuvai atgavus Vilnių, jėzuitų generolo V. Leduchovskio dekretu gimnazija perduota Lietuvos jėzuitų provincijolo jurisdikcijai. 1939–1940 m. Vilniaus jėzuitų gimnazija veikė kaip Kauno jėzuitų gimnazijos filialas. Sovietų okupacinė valdžia ją uždarė. Pokario metais jėzuitų gimnazijos patalpose atidaryta Vilniaus pirmoji berniukų gimnazija, vėliau pertvarkyta į Antano Vienuolio vidurinę mokyklą.[5][6]

1982 m. mokykla pradėta rekonstruoti, darbai nebaigti. 1994 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto valdyba pastatus sugrąžino šeimininkams. Tą patį mėnesį susikūrė gimnazijos steigimo iniciatyvinė grupė. 1995 m. rugsėjo 11 d. gimnazija atkurta; mokslo metus pradėjo 336 moksleiviai ir 54 mokytojai. Sukomplektuotos 5–11 klasės. 1997 m. išleista pirmoji abiturientų laida.[5]

2021 m. pastatytas naujas priestatas, kuriame įsikūrė gimnazijos biblioteka (pagal šv. Ignaco Lojolos vardą pavadinta Lojoteka).[7]

Direktoriai

redaguoti
  • Kun. Antanas Gražulis SJ
  • Faustas Meškuotis
  • Br. Virgilijus Saulius SJ
  • Kun. Artūras Sederevičius SJ
  • Ses. Edita Šicaitė SSC

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti