Vilkso žemė
69°0′ p. pl. 120°0′ v. ilg. / 69.000°š. pl. 120.000°r. ilg.
Vilkso žemė (angl. Wilkes Land) – kraštas rytų Antarktidoje, tarp 100 ir 142° r. il., tarp Adelės ir Karalienės Merės žemių. Iš šiaurės skalaujama Mausono jūros. Ledo dangos storis vietomis viršija 3000 m. Pakrantėje yra antarktinių oazių (Bangero, Grisono). Vilkso žemės pakrantėje išskiriami Nokso, Bado, Sabrinos, Klario, BANZARE krantai.
Ši žemė patenka į Australijos Antarktinę teritoriją. Yra šios antarktinės stotys: Keisio stotis (Australija), Konkordija (Italija, Prancūzija), A. B. Dobrovoskio stotis (neveikianti, Lenkija), Vilkso stotis (neveikianti, Australija).
Vilkso žemę 1840 m. atrado amerikiečių keliautojas Čarlzas Vilksas, kurio garbei šią žemę pavadino 1911–1914 m. Australijos antarktinė ekspedicija.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 445