Antarktidos oazės
Antarktidos oazės – teritorijos Antarktidos žemyne, nepadengtos nuolatine sniego ir ledo danga. Užima nuo keliasdešimt iki šimtų km² (didžiausia – Bangero oazė, 952 km²). Nuo kitų Antarktidos teritorijų išsiskiria ne tokiu rūsčiu klimatu, arktinių dykumų kraštovaizdžiais, ištisus metus egzistuojančiais skysto vandens telkiniais, primityviais kriogeniniais dirvožemiais bei organine gyvybe. Antarktidos oazės skirstomos į tipines (priešelfines), tarpukalnių ir kalnų. Šiose oazėse įsikūrę dauguma antarktinių stočių.
Terminas oazė tokioms vietovėms naudojamas nuo 1938 m. (suteikė kanadiečių ekspedicija) kaip analogija į dykumų oazes[1].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 31