Vikipedija:Šaltinių tipai
|
Čia pateiktas pasiūlymas oficialioms Vikipedijos taisyklėms ar tvarkai. Prašome pasisakyti aptarimo puslapyje. |
Vikipedijos straipsniai turėtų būti paremti patikimais, viešai prieinamais šaltiniais, daugiausia antriniais ir mažesniu mastu pirminiais. Taip pat išskiriami tretiniai šaltiniai (pvz., enciklopedijos, tarp jų ir pati Vikipedija). Antriniai ir tretiniai šaltiniai (jie dar turi būti nepriklausomi) pagrindžia straipsnio objekto reikšmingumą, taip pat jie reikalingi tam, kad būtų išvengta naujų pirminių šaltinių interpretacijų. Vikipedijos straipsniuose neturi būti jokių originalių pirminių šaltinių interpretacijų, tokios interpretacijos laikomos moksliniu naujumu.
Nuspręsti, ar tam tikru atveju pirminiais, antriniais arba tretiniais šaltiniais tinka remtis, gali būti ne taip paprasta, reikalinga sveika nuovoka. Klausimai dėl vienų ar kitų šaltinių tinkamumo gali būti aptariami atitinkamo straipsnio aptarime. Pažymėtina, kad tas pats šaltinis vienu atveju gali būti laikomas pirminiu, o kitu – antriniu. Taip pat dalis to paties šaltinio turinio gali būti pirminis, o kita dalis – antrinis šaltinis. Žemiau detaliau aprašomi šaltinių tipai.
Pirminiai šaltiniai redaguoti
Pirminiais šaltiniais laikoma originali medžiaga, artimai susijusi su kokiu nors įvykiu, neretai parašyta tiesiogiai susijusių žmonių. Tokiuose šaltiniuose pateikiamas artimai susijusio žmogaus požiūris į įvykį, tam tikrą istorijos laikotarpį, meno kūrinį, politinį sprendimą ir pan. Pirminiai šaltiniai gali būti tiek nepriklausomi, tiek ne. Eismo įvykio aprašymas, parašytas to įvykio liudininko, yra pirminis šaltinis informacijai apie tą įvykį. Panašiai ir mokslinis darbas, kuriame aprašomas naujas to darbo autoriaus eksperimentas, yra pirminis šaltinis apie to bandymo rezultatus. Istoriniai dokumentai, pvz., dienoraščiai, yra pirminiai šaltiniai.
Jei nenumatyta kitaip, Vikipedijoje gali būti remiamasi patikimais viešai prieinamais pirminiais šaltiniais, tačiau reikalingas atidumas. Bet kokios pirminių šaltinių interpetacijos turi būti paremtos patikimais antriniais šaltiniais. Remiantis pirminiais šaltiniais, tik paprastai aprašomi ir išdėstomi faktai, taip, kad tuos faktus galėtų patikrinti bet koks pakankamai išsilavinęs asmuo, neturintis specializuotų žinių. Pavyzdžiui, straipsnyje apie knygą, remiantis ta knyga gali būti aprašomas siužetas, tačiau tos knygos interpretacijos turi būti paremtos antriniais šaltiniais. Vikipedijoje pirminiai šaltiniai nėra nagrinėjami, vertinami, interpretuojami ar apibendrinami, tam remiamasi antriniais šaltiniais. Straipsnis neturėtų būti paremtas vien pirminiais šaltiniais, jei didesnės straipsnio dalys paremtos pirminiais šaltiniais, svarbus atidumas.
Į Vikipedijos straipsnius negalima įtraukti asmenine patirtimi paremto turinio, nes tuomet pati Vikipedija tampa pirminiu to turinio šaltiniu. Ypač atidžiai pirminiais šaltiniais reikia remtis straipsniuose apie gyvus asmenis.
Antriniai šaltiniai redaguoti
Antriniuose šaltiniuose autorius analizuoja, vertina, interpretuoja ar apibendrina pirminiuose šaltiniuose pateiktus faktus, idėjas, sąvokas ir pan., pateikiami analitinio ar vertinamojo pobūdžio teiginiai. Pavyzdžiui, apžvalginis straipsnis, kuriame analizuojami tiriamieji kokios nors srities darbai, yra antrinis šaltinis tų tyrimų atžvilgiu. Tai, ar šaltinis yra pirminis ar antrinis, priklauso nuo konteksto. Tarkime, karo istoriko knyga apie Antrąjį pasaulinį karą gali būti antrinis šaltinis paties karo atžvilgiu, tačiau, jei autorius pateikia savo paties per karą patirtus išgyvenimus, tai šiuo atžvilgiu knyga yra pirminis šaltinis. Knygos apžvalga taip pat gali būti tos apžvalgos autoriaus nuomonė, santrauka ar mokslinė apžvalga.
Vikipedijos straipsniuose daugiausia remtinasi patikimais antriniais šaltiniais. Analitinio, vertinamojo, interpretacinio ar apibendrinamojo pobūdžio teiginiai turi remtis patikimais antriniais šaltiniais.
Tretiniai šaltiniai redaguoti
Tokie leidiniai, kaip enciklopedijos, kuriuose apibendrinami pirminiai ir antriniai šaltiniai, dar išskiriami kaip tretiniai šaltiniai. Tretiniu šaltiniu laikoma ir Vikipedija. Tretiniais šaltiniais taip pat laikomi įvairūs vadovėliai, nes juose apibendrinami įvairūs antriniai šaltiniai. Ne visi tretiniai šaltiniai yra vienodai patikimi ir tame pačiame tretiniame šaltinyje kai kurie straipsniai gali būti patikimesni už kitus.
Kaip tretiniais šaltiniais, netinka remtis Vikipedijos straipsniais. Visgi, kaip pirminiais šaltiniais, kai kada jais galima remtis straipsniuose apie pačią Vikipediją.