Vikentijus Pašukanis

Vikentijus Pašukanis (rus. Викентий Викентиевич Пашуканис; 1879 m. Maskvoje – 1920 m. sausio 13 d.) – rusų simbolistų leidyklos „Musaget“ sekretorius, leidėjas, po Spalio revoliucijos – muziejininkystės organizatorius.

Vikentijus Pašukanis

BiografijaKeisti

Jo tėvas, iš Kauno kilęs lietuvis, gimnazijoje dėstė matematiką. Baigė Maskvos universiteto matematikos fakultetą, o po to dirbo akcizų (mokesčių) valdininku. Vėliau paliko tarnybą ir nuo 1914 m. tapo „Musaget“ leidyklos atsakinguoju sekretoriumi ir komercinės dalies vedėju. Vedė derybas su Aleksandru Bloku dėl jo raštų leidimo. 19151917 m. A. Blokas V. Pašukaniui parašė 14 laiškų. 1915 m. gegužę siūlė reorganizuoti leidyklą, nes „Musageto“ vyriausiasis redaktorius Emilijus Metneris prasidėjus karui liko izoliuotas Ciuriche, bet pasiūlymas liko nepriimtas.

1915 m. organizavo savo leidyklą, kuri iki 1918 m. leido knygas su logotipu „Издание В. В. Пашуканиса“ ('V. Pašukanio leidinys'). Buvo vienas pagrindinių Igorio Severianino (Игорь Северянин) leidėjų, taip pat leido Konstantino Balmonto (Константин Дмитриевич Бальмонт), Andrejaus Belo (Андрей Белый) darbus.

1918 m. tapo RTFSR Švietimo liaudies komisariato Muziejų skyriaus darbuotoju. Kaip muziejų skyriaus emisaras užsiiminėjo meno kūrinių Rusijos didikų dvaruose įvertinimu. Apsaugojo nuo išgrobstymo Radvilų meninę kolekciją netoli Bobruisko, grafo I. Paskevičiaus-Erivanskio dvarą Gomelyje.

1919 m. pabaigoje buvo apkaltintas kontrrevoliucine veikla ir suimtas. Nežiūrint į N. Trockajos (L. Trockio žmonos) paramą, VČK trejeto buvo nuteistas sušaudyti. Vėliau, po mirties, buvo reabilituotas.

2005 m. telekompanija „Gomel“ (Гомель) nufilmavo 26 min. trukmės dokumentinį filmą „Vikentijaus Pašukanio tragedija“ (Трагедия Викентия Пашуканиса).

V. Pašukanio pusbrolis Eugenijus Pašukanis (Евгений Брониславович Пашуканис) buvo žinomas valstybės ir teisės teoretikas, TSRS justicijos liaudies komisaro pavaduotojas.

NuorodosKeisti