Varšuvos sutarties organizacija
Varšuvos sutarties organizacija | |
![]() | |
![]() Varšuvos paktas 1990 m. | |
Santrumpa | VSO |
---|---|
Įkurta | 1955 m. gegužės 14 d. |
Uždaryta | 1991 m. liepos 1 d. |
Tipas | Karinė sąjunga |
Būstinė | Maskva, Sovietų Sąjunga |
Narystė | ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
Vadovas | Ivanas Konevas (pirmas) Piotras Luševas (paskutinis) |
Varšuvos sutarties organizacija (VSO) – buvęs karinis socialistinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių blokas, susiformavęs Šaltojo karo metu.[1] Pati sutartis dar žinoma kaip Varšuvos paktas[a], o organizacijai priklausiusios valstybės kaip „Varšuvos pakto šalys“.
1949 m. JAV ir kitoms vakarų valstybėms sukūrus NATO karinį bloką, SSRS bijodama jų bendro puolimo 1955 m. oficialiai įformino Rytų Europos valstybių karinį bendradarbiavimą, kurio tikslas − bendra gynyba nuo galimo užpuolimo.
VSO narėmis tapo SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, VDR ir Albanija (1961–1962 m. nutraukė dalyvavimą VSO, dėl ideologinių skirtumų; formaliai pasišalino iš Varšuvos sutarties organizacijos 1968 m. – po VSO kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją – „Prahos pavasaris“).
Varšuvos sutarties organizacija nustojo egzistuoti 1991 m. liepos 1 d., organizacijos narėms pasirašius sutarties galiojimo nutraukimo protokolą.
Pastabos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Varšuvos sutartis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.