Valpurgijos naktis
Valpurgijos naktis – senovės germanų pavasario šventė, minėta naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją.[1] Manoma, kad tuomet galėjo būti pagerbiamos su vaisingumu siejamos dievybės (Odinas, Frėja).[2] Kaip iš tiesų vadinosi ikikrikščioniškoji pavasario šventė, nežinoma.[2] Šiais laikais tradicinė šventė minima balandžio 30 d. Šiaurės Europoje ir Skandinavijoje.[3]
Viduramžiais įsigalėjo tikėjimas, kad šią naktį draugėn susirenka raganos: suskrenda ant Harce stūksančio Brokeno kalno susitikti su šėtonu ir piktosiomis jėgomis.[2] Teigiama, kad būta tikėjimo, jog šią naktį, vadovaujami požemių karalystės valdovės deivės Helos, mirusieji, piktosios dvasios ir raganos keldavusios orgijas, trukdančias ateiti pavasariui.[1] Kad greičiau ateitų pavasaris, ant laužų būdavo deginamos raganų iškamšos.[1] Apie trobesius vykdavo eitynės su deglais, būdavo skambinama bažnyčių varpais ir kt.[4]
Įsigalėjus krikščionybei, gegužės 1 d. krikščionys pradėjo minėti šv. Valpurgos[1] (~710–780 m.; kanonizuota gegužės 1 d.) šventę,[2] senosios tradicijos susipynė su legenda apie šią šventąją.[3] Šv. Valpurga laikoma gynėja nuo velnio pinklių,[1] piktųjų dvasių.[2] Vokietijoje per Valpurgijos nakties šventę persirengėliai krečia pokštus, kelia triukšmą, kuris turįs sulaikyti blogį, Švedijoje dainuojamos tradicinės pavasario liaudies dainos, kuriami laužai.[3]
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 393 psl.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Valpurgijos naktis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-30.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Walpurgis Night. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2023-04-30.
- ↑ Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2 144 psl.
