Helė
Skandinavų mitologijoje Helė – požemių karalystės Helo valdovė, mirties deivė[1]. Dievo (milžino) Lokio ir milžinės Angrbodos duktė, Fenrio ir Jormundgando sesuo. Kadangi jos abu tėvai buvo milžinai (dažnai Lokis aprašomas kaip dievas), ji buvo arba milžinė arba deivė. Paprastai laikoma deive.
Kai dievas Odinas nutrenkė Lokio vaikus į atokias vietas, Helė pateko į požemių karalystę, jai buvo suteikta galia valdyti visus tuos, kurie visuose devyniuose pasauliuose mirė ne mūšio lauke ir dėl to pateko ne į Valhalą, o į Helą.
Pagal kitą versiją, buvo teigiama, kad jos karalystė esanti žemiau ir šiauriau ir vadinama Niflheimu[1], kuris kartais tapatinamas su Helu.
Išnašos
redaguoti