Vainiaudos valsčius
Vainiaudos valsčius (latv. Vaiņodes pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos vakaruose, Lietuvos pasienyje. Plotas 189,6 km²,[1] 1871 gyventojas (2023 m.).[2] Administracinis centras – Vainiauda.
| Vainiaudos valsčius latv. Vaiņodes pagasts | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Regionas |  Kuršas
|
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Vainiauda |
| Gyventojų | 1 871 |
| Plotas | 189,6 km² |
| Tankumas | 10 žm./km² |
 Vikiteka |
Vainiaudos valsčiusVikiteka |
Veikia vidurinė mokykla,[3] muzikos mokykla,[4] kultūros rūmai,[5] biblioteka,[6] pašto skyrius.[7] Stovi Vainiaudos-Batos liuteronų bažnyčia,[8] Vainiaudos katalikų bažnyčia,[9] Lielbatos dvaro rūmai. Stūkso Batos, Spingų ir Lankių piliakalniai.[10]
Istorija redaguoti
Iki XIX a. pabaigos dabartinio valsčiaus teritorijoje susiformavo Vainiaudos (Wainoden), Batos (Bahten), Lielbatos (Groß-Bahten), Vecbatos (Alt-Bahten), Kalno (Bergbahten), Naujasis (Neuhof), Elkuzemės (Elkeseem), Kalšių (Kalschen), Gulbenės (Gulben), Varkės (Warken), Veldos (Welden), Plepjų (Pleppen), Lankenės, Rudzų, Augusto ir Raudų dvarai bei Gailiškės palivarkas. 1871 m. per valsčių nutiestas Liepojos–Mažeikių geležinkelis, prie Vainiaudos stoties pradėjo veikti plytinė ir lentpjūvė. 1912 m. pradėta aerodromo statyba, Pirmojo pasaulinio karo metu šalia jo pastatyti du dirižablių angarai (po karo perkelti į Rygą).[10]
1925 m. prie valsčiaus prijungtas Batos valsčius. 1935 m. valsčius buvo 15,7 tūkst. ha ploto, turėjo 655 valstiečių ūkius. Augintos avižos, rugiai, miežiai, kviečiai, bulvės, dobilai ir kitos žolės. Veikė du malūnai, dvi lentpjūvės, dvi odų raugyklos, milo vėlykla, dvi audinių dažyklos, mezgykla, pieno nugriebimo punktas, Vainiaudos girininkija, ambulatorija, dvi sanatorijos. Buvo apie 30 krautuvių, turgus, dvi užeigos, bufetas su svečių namais, trys kirpyklos. Antrojo pasaulinio karo metu, į šiaurę nuo Vainiaudos vykstant intensyviems mūšiams, šiaurinė valsčiaus dalis visiškai suniokota.[10]
1945 m. valsčiuje įkurtos Vainiaudos, Elkuzemės, Kalšių ir Veldės apylinkės, o pats valsčius 1949 m. panaikintas. 1951 m. prie Vainiaudos apylinkės prijungta Veldės apylinkė, o 1954 m. Vainiaudos apylinkė padalinta į Vainiaudos darbininkų gyvenvietę ir Veldės apylinkę, prie kurios prijungta ir Kalšių apylinkė. 1956 m. Veldės ir Elkuzemės apylinkės prijungtos prie Vainiaudos darbininkų gyvenvietės (nuo 1961 m. miesto tipo gyvenvietė). 1975 m. nuo Vainiaudos gyvenvietės atskirta kaimiškoji teritorija – įkurta Vainiaudos apylinkė; 1977 m. dalį jos teritorijos prijungė prie Embūtės apylinkės. Sovietmečiu dabartinio valsčiaus teritorijoje veikė „Vainiaudos” tarybinis ūkis, Vainiaudos pramoninis kombinatas su medžio apdirbimo, maisto ir kitais cechais, Liepojos galanterijos kombinato, Rygos suvenyrų fabriko filialai, girininkija, miško ruošos punktas, pieninė ir pieno nugriebimo punktas, duonos kepykla, rajono buitinio aptarnavimo kombinato dirbtuvės, tarybinio ūkio mechaninės dirbtuvės, lentpjūvės, 16 parduotuvių, dvi valgyklos. Vainiaudos aerodrome įsikūrė TSRS karinių oro pajėgų aviacijos bazė.[10]
1991 m. Vainiaudos miesto tipo gyvenvietė ir apylinkė sujungtos ir pertvarkytos į Vainiaudos valsčių. Po XX a. administracinių teritorinių reformų į dabartinio valsčiaus teritoriją įeina ir senųjų Aizvikių, Asytės ir Embūtės valsčių dalys, o dalis tarpukariu buvusio Vainiaudos valsčiaus pateko į Nygrandės ir Priekulės valsčių teritorijas.[10]
Geografija redaguoti
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Gramzdos, Priekulės ir Embūtės valsčiais, Saldaus savivaldybės Nygrandės valsčiumi, Mažeikių rajono Židikų seniūnija bei Skuodo rajono Ylakių ir Aleksandrijos seniūnijomis. Valsčiaus teritorija yra Vakarų Kuršo aukštumos Embūtės kalvyne; šiaurinis valsčiaus pakraštys aukščiausias – siekia 180 m virš jūros lygio. Reljefą vietomis skaido gilūs upelių slėniai (Runios slėnyje įsteigtas gamtos draustinis). Per valsčių eina Ventos ir Bartuvos vandenskyra. Ventos baseino upės – Lūšis ir Lėtiža su Veldos ir Kazbarupės intakais, Bartuvos – Virga, Sartis, Vidvidė ir Runia bei jos intakai Augstupė, Dakteriškė ir Kauliniupė. Lietuvos pasienyje telkšo Kalčių ežeras (43,3 ha, Latvijos teritorijoje 20 ha), kiti vandens telkiniai mažesni: Muskatų (Batos) tvenkinys (10,4 ha), Bezdibeno ežeras (2 ha), Plepjų, Pižuko, Balkų, Alėjos, Varkės tvenkiniai. Didžiausios pelkės – Kalčių (268 ha) ir Dakšenų (211 ha). Kasamas žvyras, yra durpynų. Valsčiaus šiaurės rytuose ir pietuose plyti dideli miškų masyvai.[10]
Gyventojai redaguoti
1935 m. valsčiuje gyveno 4079 žmonės, iš jų 88,8 % latvių, 3,3 % žydų, 2,3 % vokiečių, 1,3 % rusų, 0,5 % lenkų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 20, 1949 m. – 118 gyventojų. 2000 m. valsčiuje buvo 2800 gyventojų, iš jų 78,5 % latvių, 13,4 % lietuvių, 4,7 % rusų, 1,4 % ukrainiečių, 1,0 % baltarusių.[10]
Didžiausios gyvenvietės – Vainiauda (1523 gyv., 2022 m.),[11] Augustė (98 gyv., 2005 m.),[12] Lielbata, Vecbata, Malkalnė.
Galerija redaguoti
-
Valsčiaus administracinis pastatas -
Liuteronų bažnyčia -
Laisvės gatvė (Brīvības iela) Vainiaudoje -
Vainiaudos geležinkelio stotis, 2014 m. -
Lielbatos dvaro rūmai
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Reģionu, novadu, pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2022 - 2023, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2023-07-07.
- ↑ Pilsētu (blīvi apdzīvotu) un lauku (reti apdzīvotu) teritoriju iedzīvotāju skaits reģionos, pilsētās, novados un pagastos (pēc administratīvi teritoriālās reformas 2021. gadā) 2022 - 2023, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2023-07-07.
- ↑ Vaiņodes vidusskola. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Vaiņodes Mūzikas skola. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Vaiņodes pagasta kultūras nams, Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Vaiņodes filiālbibliotēka, Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Pasta pakalpojumu sniegšanas vietas, Latvijas pasts. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ 11.augustā – Bātes – Vaiņodes dievnamam 60.gadadiena, Latvijas evanģēliski luteriskā baznīca, Liepājas diecēze. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Vaiņodes Sv. Krusta draudze, Katedrāle.lv. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ 10,0 10,1 10,2 10,3 10,4 10,5 10,6 Nīcas pagasts, Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 2 (M–Ž), p. 529–532. A/S „Preses nams”, 2002. ISBN 9984-00-436-8.
- ↑ Vaiņode, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.
- ↑ Auguste, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2023-11-05.