Varšuvos sutarties organizacija
| Varšuvos sutarties organizacija | |
 | |
.svg) Varšuvos paktas 1990 m. | |
| Santrumpa | VSO |
|---|---|
| Įkurta | 1955 m. gegužės 14 d. |
| Uždaryta | 1991 m. liepos 1 d. |
| Tipas | Karinė sąjunga |
| Būstinė | Maskva, Sovietų Sąjunga |
| Narystė |  Albanija (pasitraukė 1968 m.) Bulgarija Čekoslovakija VDR (iki 1990 m.) Vengrija Lenkija Rumunija (de facto pasitraukė 1964 m.) Sovietų Sąjunga |
| Vadovas | Ivanas Konevas (pirmas) Piotras Luševas (paskutinis) |
Varšuvos sutarties organizacija (VSO) – karinis socialistinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių blokas, susiformavęs Šaltojo karo metu.[1]
1949 m. JAV ir kitoms vakarų valstybėms sukūrus NATO karinį bloką, TSRS bijodama jų bendro puolimo 1955 m. oficialiai įformino Rytų Europos valstybių karinį bendradarbiavimą, kurio tikslas − bendra gynyba nuo galimo užpuolimo. Ši sutartis populiariai vadinama „Varšuvos paktu“. Organizacijai priklausiusios valstybės − „Varšuvos pakto šalimis“.
VSO narėmis tapo TSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, VDR ir Albanija (1961–1962 m. nutraukė dalyvavimą VSO, dėl ideologinių skirtumų; formaliai pasišalino iš Varšuvos sutarties organizacijos 1968 m. – po VSO kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją – „Prahos pavasaris“).
Varšuvos sutarties organizacija nustojo egzistuoti 1991 m. liepos 1 d., organizacijos narėms pasirašius sutarties galiojimo nutraukimo protokolą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Varšuvos sutartis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.
|
Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |