Urbinas
it. Urbino
   Urbino-Stemma.svg   
Urbino-palazzo e borgo.jpg
Urbino pilis

Urbinas
43°43′0″ š. pl. 12°38′0″ r. ilg. / 43.71667°š. pl. 12.63333°r. ilg. / 43.71667; 12.63333 (Urbinas)Koordinatės: 43°43′0″ š. pl. 12°38′0″ r. ilg. / 43.71667°š. pl. 12.63333°r. ilg. / 43.71667; 12.63333 (Urbinas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Markė
Provincija Pezaro ir Urbino provincija
Meras Franco Corbucci
Gyventojų (2010) 15 627
Plotas 228,07 km²
Tankumas (2010) 69 žm./km²
Altitudė 485 m
Pašto kodas 61029
Tel. kodas 0722
Tinklalapis urbino.ps.it
Miesto globėjas (-ai) Šv. Krescentinas

Urbinas yra įtvirtintas miestas Italijoje Markės regione, į pietvakarius nuo Pezaro.[1] Mieste yra 1506 m. įkurtas Urbino universitetas. Miesto pilis yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

IstorijaKeisti

Kuklus romėnų miestas Urvinum Mataurense tapo svarbia tvirtove VI a. per Gotų karus, kurią 538 m. iš ostgotų atėmė Bizantijos karvedys Belisarijus.

Nors pirmasis Karolingų dinastijos frankų karalius Pipinas Trumpasis atidavė miestą popiežiui, jame iki 1200 m. klestėjo savivaldos dvasia, kai Urbinas atsidūrė Montefeltro giminės rankose. Nors ši giminė tiesiogiai nevaldė miesto, jie darė spaudimą, kad būtų išrenkami podestomis. Kai šį titulą gavo Bonconte di Montefeltro 1213 m., miestiečiai sukilo ir tapo Riminio sąjungininkais 1228 m., kol atgavo nepriklausomybę 1234 m. Tačiau Montefeltrai sugrįžo ir išsilaikė valdžioje iki 1508 m. Gvelfų ir gibelinų kovose XIII–XIV a., Montefeltrai buvo Šventosios Romos imperatoriaus Markės ir Romanijos regionų šalininkų lyderiai.

Žymiausias iš Montefeltrų buvo Federico III da Montefeltro, Urbino kunigaikštis 14441482 m., pasižymėjęs karo vadas, geras diplomatas ir menų globėjas. Jo rūmuose Pjeras dela Frančeska rašė apie perspektyvos mokslą, Frančeskas di Džordžas – traktatą apie architektūrą, Rafaelio tėvas Džiovanis Santis sukūrė poetinį to meto menininkų aprašą.

1502 m. Čezarė Bordžija su tėvo popiežiaus Aleksandro VI žinia nuvertė kunigaikštį Gvidobaldą ir Elžbietą Gonzagą. Jie grįžo 1503 m. po popiežiaus mirties. Po popiežiaus Leono X bandymo padaryti Urbino kunigaikščiu Mediči šeimos narį, kuriam sutrukdė Lorenco II de Mediči mirtis 1519 m., Urbiną valdė Dela Rovere šeima.

1626 m. popiežius Urbonas VIII galutinai prijungė miestą prie Popiežiaus valstybės, kai mirė paskutinis Dela Rovere grafas, o jo įpėdinis buvo anksčiau nužudytas. Urbino biblioteka buvo perkelta į Vatikaną 1657 m. Tolimesnė miesto istorija susijusi su Popiežiaus valstybe ir Italijos karalyste nuo 1861 m.

KultūraKeisti

XV a. miestas tapo vienu reikšmingiausių Italijos renesanso kultūros centrų. Jame dirbo Pjeras dela Frančeska, karjerą pradėjo Donatas Bramantė. Rafaelis, vienas garsiausių visų laikų dailininkų, yra kilęs iš Urbino (gyvenimo metu buvo pramintas Raffaello da Urbino). XVI a. mieste dirbo Federikas Baročis. Urbino buvusiuose hercogų rūmuose (Palazzo Ducale) yra įsikūrusi Nacionalinė Markės galerija – vienas iš reikšmingiausių Italijos renesanso meno muziejų.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Urbino (Urbinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 404 psl.

NuorodosKeisti


 

Vikiteka