Užpjaunėliai
Novouralskas

rus. Новоуральск
vok. Uszpiaunehlen, Fohlental
Užpjaunėliai Novouralskas
Užpjaunėliai
Novouralskas
54°48′47″š. pl. 22°30′49″r. ilg. / 54.8130°š. pl. 22.5137°r. ilg. / 54.8130; 22.5137 (Užpjaunėliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010) 266
Pašto kodas 238744
Tel. kodas +7 40164

Užpjaunėliai[1] arba Novouralskas (vok. Uszpiaunehlen, nuo 1936 m. rugsėjo 17 d. Uschpiaunehlen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Fohlental, 19451946 m. rus. Ушпиаунелен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Новоуральск) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, prie kelio R 508, 5 km į šiaurę nuo Pilkalnio, 14 km į pietus nuo Lazdynų, Meškupės kairiajame krante. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės kaimas.

Istorija redaguoti

 
Užpjaunėlių kaimo bendruomenė 1937–38 m.

Minimi nuo 1625 m. Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Klein Uspiaunen, Uschpionehlen.[2] 1785 m. buvo mišrusis kaimas su 14 ugniakurų,[3] 1823 m. – mišrusis kaimas su 49 gyventojais.[4] 1847 m. Užpjaunėliuose buvo 20 gyvenamųjų pastatų ir 185 gyventojai.[5] 17231818 m. priklausė Įsruties apskrities Užpjaunių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Rudžių valsčiui. Tikintieji priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai. Tarpukariu kaime buvo mokykla.

1944 m. rudenį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po Antrojo pasaulinio karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[6] 1933 m. 1939 m.[7]
131 144 154


Šaltiniai redaguoti

  1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Užpjaunėliai (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-02-04.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.173. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.5 (T – Z), p.62. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.376. Baensch, Magdeburgas, 1847, (vok.).
  6. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-02-04.
  7. www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-02-04.

  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos redaguoti