Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas

Schema, iliustruojanti trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą

Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas (angl. short selling) – sandoris, kai pardavėjas parduoda vertybinius popierius, kurie jam nepriklauso, ir pirkėjui perduoda pasiskolintus vertybinius popierius.[1]

Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas skirstomas į „pridengtą“ (angl. covered short selling), kai pardavėjas pardavimo momentu jau yra pasiskolinęs parduodamus vertybinius popierius (arba susitaręs tai padaryti), ir „nuogą“ (angl. naked short selling), kai pardavėjas to nėra padaręs.[1] Pastaruoju atveju pasitaiko, kad pardavėjas negali laiku pristatyti vertybinių popierių.[1]

Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas trumpam sumažina vertybinio popieriaus rinkos kainą.[1] Jei paklausos kreivė nepakinta, kaina grįžta į pradinę padėtį, kai pardavėjas turi išpirkti vertybinius popierius, kad galėtų juos grąžinti skolintojui.[1] Pardavėjas turi pelno, jei paklausos kreivė nusileidžia papildomai, ne tik dėl paties pardavimo.[1] Dėl to pelno gauna tie pardavėjai, kurie teisingai nuspėja, kurių vertybinių popierių kaina kris.[1]

LietuvojeKeisti

Lietuvoje trumpalaikio vertybinių popierių skolinimo sandoriai gali būti sudaromi, skolinantis Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame bei Papildomajame sąrašuose kotiruojamus vertybinius popierius.

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Katherine McGavin „Short Selling in a Financial Crisis: The Regulation of Short Sales in the United Kingdom and the United States“, „Northwestern Journal of International Law & Business“, 2010, vol. 30, nr. 1 [1]