Tragikomedijadramos žanras, vaidinti skirtas kūrinys, kuriame susipynę tragedijos ir komedijos elementai.[1]

Tragikomedija padeda dramaturgui atskleisti reiškinių, vertybių, visuomenėje įsitvirtinusių kriterijų reliatyvumą, prieštaringumą, kartais net alogiškumą. Sudėtingas gyvenimo problemas tragikomedija iškelia juoko forma, parodydama tą juoką kaip krizinę būseną, kaip tragizmo apraiškas (tragikomedijų veikėjams būdingas isteriškas juokas). Tragikomedijai būdingi paradoksalūs minties ir fabulos posūkiai, groteskiškas daiktų ir reiškinių traktavimas, fantasmagoriški įvaizdžiai, pakilaus ir farsinio elementų derinys veikėjų charakteriuose.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Eugenijus Žmuida. Tragikomedija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 63 psl.
  2. Kubilius, Vytautas. Žanrų kaita ir sintezė. V., 1986,