Tragedija (lot. tragoedia < graik. tragodia – „ožio daina“) – dramos žanras, scenai skirtas kūrinys, kuriame vaizduojami labai rimti, esminiai gyvenimo konfliktai, herojaus siekimų susidūrimas su neįveikiamomis kliūtimis ir neišvengiamas herojaus žuvimas.[1] Taip pat gali reikšti ir sukrečiantį, skaudų išgyvenimą, baisų įvykį ar didelę nelaimę.

Tragedijos žanras susiformavo Senovės Graikijoje maždaug V a. pr. m. e. Tuo metu šios valstybės visuomenėje buvo krizinis laikotarpis, palaipsniui nyko gimininė santvarka bei kūrėsi valstybė.

Tragedijos struktūra:

  1. Prologas
  2. Parodos (choro įėjimas, istorijos pristatymas)
  3. Episodijus (veikėjų pokalbiai)
  4. Statismas (choro įsiterpimas į vaidinimą)
  5. Egzodas (dramos pabaiga, choro išėjimas)

Žymiausi antikinio teatro tragedijų kūrėjai: Sofoklis, Aischilas, Euripidas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Eugenijus Žmuida. Tragedija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 63 psl.
  • Tarptautinių žodžių žodynas“. – Vilnius, 1985.