Žmogaus akis

Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys. Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, žmogaus akis sudėtingesnės sandaros, geriau skiria spalvotą vaizdą. Akis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriaus dalis. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.[1]

Žmogaus akis
Vyzdžio adaptacija (prisitaikymas prie šviesos)

Akių spalvai nustatyti naudojama Martin-Schultz skalė – ją sudaro 16 spalvų (nuo šviesiai mėlynos iki tamsiai rudos), kurios priklauso nuo melanino kiekio rainelėje. Spalvos skirstomos į 4 grupes: tamsios, tamsios maišytos, maišytos, šviesios ir šviesios maišytos. Literatūroje aprašoma, jog labiausiai paplitusi akių spalva yra ruda. Išimtį sudaro tik šalys aplink Baltijos jūrą, kuriose gyvena labai daug šviesiaplaukių ir jų daugumos akių spalva yra melsva ar šviesiai pilka.[2]

Akies sandaraKeisti

 
Akies sandara

Regos organą sudaro akies obuolys, kuris regos nervu susisiekia su smegenimis, ir priediniai organai: akiduobė ir jos turinys, vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys.[1]

Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Pastarąjį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės: stiklakūnis, lęšiukas ir priekinė bei užpakalinė akies kameros. Kapsulę sudaro 3 sluoksniai: išorinis – skaidulinis dangalas, vidurinis – kraujagyslinis dangalas, o vidinis – tinklainė. Akį dengia 3 sluoksniai arba dangalai:[1]

  • Išorinis – skaidri ragena ir odena (neperšviečiamas, baltas skaidulinis sluoksnis, dengiantis didumą akies paviršiaus);
  • vidurinis – kraujagyslinis dangalas (lot. uvea) – jį sudaro trys dalys: rainelė (jos centre yra apvali anga – vyzdys), krumplynas ir gyslainė; jame yra daug kraujagyslių ir pigmento;
  • Vidinis – tinklainė, kuriame yra regos receptoriai. Ją sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios ląstelės – stiebeliai ir kūgeliai. Juose šviesos bangų dirgikliai virsta nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą tinklainę. Tinklainėje yra ir geltonoji dėmė (ovali gelsva sritis tinklainės centre su duobute viduryje, turinti tik kūgelių).

Taip pat skaitykiteKeisti

 

Vikicitatos (Akis)

Puslapis Vikicitatose

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Akis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-07.
  2. Studentų mokslinės veiklos LXIX Konferencija. Pranešimų tezės. Vilniaus universitetas, 2017 m. ISBN 978-609-459-839-5. PDF