Techninė įranga
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Techninė įranga (aparatinė įranga, angl. hardware, pranc. matériel) informacinėse technologijose – informacijos apdorojimo sistemos fizinių komponentų visuma arba tos visumos dalis.[1] Kompiuterių techninė įranga apima ir visas fizines kompiuterio dalis, bet ne programinę įrangą, valdančią šias dalis.

1. Monitorius
2. Pagrindinė plokštė
3. Procesorius
4. Operatyvioji atmintis (RAM)
5. Praplėtimo plokštė
6. Maitinimo blokas
7. CD-ROM
8. Kietasis diskas
9. Klaviatūra
10. Pelė
Skirtumai tarp techninės ir programinės įrangos redaguoti
Riba tarp programinės ir techninės įrangos nėra visiškai aiški – pavyzdžiui, nėra vieningo požiūrio ar kompiuterio detalėse įmontuotoji programinė įranga (firmware) yra programinė įranga ar techninės įrangos dalis: kiekvienam inžinieriui ar programuotojui akivaizdu, kad (angl. firmware) yra programinė įranga, tačiau ji dažnai būna tiek giliai susijusi su įrenginiu, kad techniškai jos neįmanoma atskirti – įrenginys be tokių programų dirbti negali. Kita vertus, šios programos būna bevertės ir nedarbingos be įrenginių, kurioms jos skirtos. Dėl šių priežasčių firmware teisiškai dažniausiai priskiriama techninei, bet ne programinei įrangai. Kitas diskutuotinas atvejis – ar programa, vykdanti pilną įrenginio emuliaciją, savo pagrindinėmis (funkcinėmis) savybėmis atitiktų įrenginį ar programą?
Kompiuterio techninė įranga redaguoti
Kompiuterio techninė įranga loginiu požiūriu yra labai paprasta – bet koks kompiuteris susideda iš šių dalių:
- procesoriaus, kuris vykdo logines ir programos logikos valdymo komandas,
- atminties, kurioje saugoma vykdomoji programa (ne programos failas, o vykdomų procesoriaus komandų rinkinys) bei įvairūs jos vykdymo metu naudojami duomenys,
- duomenų greitkeliai, kuria perduodami duomenys tarp procesoriaus ir atminties,
- išorinių įrenginių, skirtų duomenų įvedimui ir išvedimui (bei papildomai funkcijai – saugojimui).
Paskutiniai iš minėtų įrenginių būna labai įvairūs ir dažnai sudaro daugiau, nei 80 procentų kompiuterio kainos. Tipiški išoriniai įrenginiai:
- kietasis diskas
- klaviatūra
- pelė (kompiuterio)
- monitorius
- vaizdo plokštė
- garso plokštė
- mikroschemų rinkinys
- IDE kontroleris
Duomenų magistralė kai kada irgi priskiriama išoriniams kompiuterio įrenginiams, tačiau, skirtingai nuo daugumos kitų, yra praktiškai neatskiriama kompiuterio dalis, tam tikru būdu egzistuojanti net tada, kai kompiuteris neturi jokios atminties, išskyrus procesoriaus registrus. Kai kuriose kompiuterių realizacijose atmintis irgi galėjo veikti, kaip atskiras kompiuterio įrenginys, tačiau tokios kompiuterių realizacijos nepapilto.
Konstrukcija redaguoti
Tipiškas asmeninis kompiuteris susideda iš dėžės („sisteminio bloko“), kurioje yra motininė plokštė (kartais dar vadinama sistemine ar pagrindine plokšte) bei maitinimo blokas. Dažniausiai kaip atskiri įrenginiai, prie kompiuterio jungiami:
- Monitorius
- Klaviatūra
- Pelė
- Spausdintuvas
- Skaitytuvas (skeneris)
Funkciškai viena iš svarbiausių kompiuterio dalių būna motininė plokštė, kuri atlieka dvi funkcijas:
- Turi savyje įmontuotus daugelį (dešimtis ar šimtus) paprastesnių įrenginių (garso kortą, tinklo kortą, IDE kontrolerį ir t. t.)
- Veikia kaip konstrukcinis radijo montažo pagrindas: į ją (per specialius lizdus) įjungiami procesorius, atmintis, video korta, laidai išorinių įrenginių (diskų, spausdintuvų, monitorių) pajungimui ir pan.
Periferinė įranga redaguoti
Periferine įranga dažniausiai vadinami įrenginiai, kurie yra ne kompiuterio dėžėje („sisteminiame bloke“), o jo išorėje, nors architektūros požiūriu dauguma viduje esančių įrenginių niekuo nesiskiria: pvz., kietasis diskas yra toks pat duomenų įvedimo/išvedimo įrenginys, kaip ir spausdintuvas. Kai kurie periferiniai įrenginiai, tokie, kaip klaviatūra ar monitorius, yra tiesiog būtini, kiti – reikalingi tik specialistams (pvz., elektroniniai mikroskopai). Šiais laikais daugelis įprastų namų apyvokos daiktų, pvz., telefonas, televizorius, fotoaparatas gali būti prijungti prie kompiuterio ir veikti, kaip periferiniai įrenginiai.
Kompiuterio dalys redaguoti
Kompiuterio dalims galima priskirti visus įrenginius, esančius kompiuterio dėžės („sisteminio bloko“) viduje:
- Pagrindinės dalys:
- Kompiuteriui dažniausiai būtinos dalys:
- Įvairios papildomos ir išorinės/periferinės dalys
Kompiuterio priedai redaguoti
Kompiuterio priedai – įrenginiai, kurie paprastai būna jungiami prie kompiuterio (dalis – kaip išoriniai įtaisai, dalis – kaip įtaisai, esantys dėžės viduje), pvz.:
- Kompiuterio valdymo įrenginiai (duomenų įvedimo/išvedimo įrenginiai, naudojami kompiuteriui valdyti):
- Duomenų įvedimo įrenginiai:
- Skaitytuvas
- Video kamera
- Biometriniai įrenginiai
- Kalbos atpažinimo įrenginiai
- Duomenų išvedimo įrenginiai:
- Spausdintuvas
- Projektorius
- Braižytuvas (ploteris)
- Vokalizatorius
- Duomenų saugojimo įrenginiai:
- duomenų perdavimo įrenginiai:
Šiame straipsnyje naudojami diskutuotini terminai. Daugiau apie kompiuterinius terminus skaitykite žodynėlyje. |
Nuorodos redaguoti
- ↑ LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 ps.