Mikroschemų rinkinys

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Plačiąja prasme mikroschemų rinkinys arba lustų rinkinys[1] (angl. chipset) – kelių mikroschemų išdėstymas atlikti tam tikrai užduočiai. Kompiuteriuose pagrindinėje plokštėje esantis mikroschemų rinkinys užtikrina sąsają tarp centrinio procesoriaus, atminties ir išorinių įtaisų. Mikroschemų rinkiniai įmontuojami mikrokompiuteriuose, kompiuterinių žaidimų konsolėse, mobiliuosiuose telefonuose, skaitmeninėse kamerose, GPS ir pan.

Pagrindinės plokštės mikroschemų rinkinys

Kompiuterio mikroschemų rinkiniai

redaguoti

Kompiuteriuose mikroschemų rinkiniai atlieka dvi pagrindines funkcijas: duomenų perdavimo (realizuoja duomenų magistrales ir jų valdiklius) bei įvairius nesudėtingus, standartinius įrenginius. Dažniausiai tai dvi (rečiau – viena ar trys) mikroschemos, įmontuotos į pagrindinę plokštę. Pagal funkcijas mikroschemos skirstomos į šiaurinį tiltą ir pietinį tiltą.

Šiaurinis tiltas

redaguoti

Šiaurinis tiltas atsakingas už pagrindines kompiuterio funkcijas. Įrengtas atmintinės valdiklis, centrinių duomenų magistralių (AGP, PCI Express) valdikliai – t. y. esminės kompiuterio dalys, apjungiančios procesorių ir atmintinę į vieną sistemą. Be to, šiauriniame tilte būna įtaisų, skirtų duomenų apsikeitimui tarp šiaurinio tilto ir vieno ar kelių pietinių tiltų.

Pietinis tiltas

redaguoti

Pietinis tiltas – įrenginys, realizuojantis įvairias papildomas kompiuterio dalis: periferines magistrales (ISA, PCI ir pan.), įvairių rūšių (PCI, USB, IDE ir pan.) kontrolerius. Be šių dalių, pietiniame tilte būna ir įtaisai, skirti apsikeitimui duomenimis tarp paties pietinio tilto ir vieno ar kelių šiaurinių tiltų.


    Šiame straipsnyje naudojami diskutuotini terminai.
Daugiau apie kompiuterinius terminus skaitykite žodynėlyje.


Šaltiniai

redaguoti
  1. Giedrimas, Vaidas (2023). Informatikos ir informatinio mąstymo mokomoji veikla. Kompiuterio sandara (PDF). Vilnius: Vilniaus universitetas. p. 19.