Tebė (palydovas)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
 Erdvėlaivio Galileo daryta nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | S. Synnott / Voyager 1 |
| Atrastas | 1979 m. kovo 5 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Vidutinis spindulys | 221 900 km (0,001483 AU) |
| Orbitos ilgis | 1 394 000 km (0,009 AU) |
| Ekscentricitetas | 0,0177 |
| Periapsis | 218 000 km (0,00146 AU) |
| Apoapsis | 226 000 km (0,00151 AU) |
| Apskriejimo periodas | 0,6745 d. (16 h 11,3 min) |
| Vidutinis greitis orbitoje | max: 24,352 km/s vid: 23,923 km/s min: 23,505 km/s |
| Posvyris | 0,90° (į Jupiterio ekvat.), 3,12° (į ekliptiką) |
| Planetos palydovas | Jupiterio |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo | 48 km |
| Paviršiaus plotas | 33 500 km² |
| Tūris | ~470 000 km³ |
| Masė | 1,5×1018 kg |
| Vidutinis tankis | 1,45 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis | 0,040 m/s² |
| Pabėgimo greitis | ~0,063 km/s |
| Sukimosi apie ašį greitis | 21 km/h |
| Ašies posvyris | 0° |
| Albedas | 0,047 |
| Paviršiaus temperatūra | vid: ~124 K |
Tebė arba Jupiteris XIV. Tebė yra 4-as arčiausiai prie Jupiterio esančių ir antras pagal dydį vidinių palydovų. 1979 metų kovo 5 d. atrado kosminis erdvėlaivis Voyager 1. Iš kart po to buvo suteiktas S/1979 J 2 pavadiniams, o 1983 šis palydovas oficialiai pavadintas nimfos Tebės, upių dievo Asopo duktės, vardu.
Tai tolimiausias vidinis Jupiterio palydovas.
Tebės paviršiuje yra trys arba keturi dideli smūginiai krateriai, kurių dydį galima lyginti net su pačiu palydovo spinduliu.
OrbitaKeisti
Tebė yra paskutinis iš vidinių Jupiterio palydovų, nuo planetos nutolęs 222 000 km. Orbitos ekscentricitetas ε=0,018, polinkis į Jupiterio pusiaujo plokštumą 1,08°. Tokie skaičiai nebūdingi vidiniams palydovams - jie turėtų būti lygūs nuliui (mėnulis turėtų skrieti planetos pusiaujo plokštumoje apskritimine orbita). Tai gali būti paaiškinta artimiausio Galilėjaus palydovo Ijo įtaka.
Fizinės savybėsKeisti
Tebė yra netaisyklingos formos. Geriausiai jos formą apibūdintų geometrinė figūra elipsoidas, kurio matmenys 116×98×84 km. Palydovo tankis ir masė nėra žinomi, bet tariant, kad jo tankis toks pats kaip Amaltėjos, masė turėtų būti 4,3×1017 kg.
Panašiai kaip ir kiti vidiniai Jupiterio palydovai, šis yra pilnai sinchronizavęsis (apskriejimo aplink planetą periodas sutampa su apsisukimo apie savo ašį trukme - palydovas į planetą visada atsisukęs ta pačia puse). Manoma, kad paviršiaus taškuoai, artimiausi Jupiteriui, yra ties Rošo riba. Tebės gravitacinė jėga vos atsveria potvynines jėgas, sukeliamas sąveikos su Jupiteriu. Dėl to pabėgimo greitis šiuose taškuose yra labai mažas. Tai leidžia dulkėms palikti palydovą po susidūrimo su meteoritais ir formuoti žiedą aplink Jupiterį.
Tebės paviršius tamsus ir atrodo rausvos spalvos. Palydovo paviršiuje daug kraterių ir panašu, kad yra mažiausiai trys ar keturi smūginiai krateriai, kurių dydžiai yra palyginami su paties palydovo dydžiu. Didžiausias (40 km skersmens) krateris yra nuo Jupiterio nusisukusioje pusėje. Jam suteiktas Zeto vardas - tai vienintelė vieta Tebėje, kuriai buvo duotas pavadinimas. Šio kraterio kraštuose yra šviesių dėmių.