Tauralaukis
Kitos reikšmės – Tauralaukis (reikšmės).
| Tauralaukis | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1996 m. | ||
  Tauralaukis |
||
| 55°44′42″š. pl. 21°09′14″r. ilg. / 55.745°š. pl. 21.154°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos miesto savivaldybė
| |
 Vikiteka |
Tauralaukis | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Groß Tauerlauken | |
Tauralaukis – Klaipėdos miesto dalis šiaurinėje miesto dalyje,[2] kairiajame Danės upės krante į pietus nuo Danės mikrorajono. Rytuose ribojasi su greitkeliu A13, o pietuose su Šaulių mikrorajonu.[3] Vyrauja prabangūs privatūs namai. 2008 m. pabaigoje baigta statyti daug kotedžų, keli daugiabučiai. Yra 2 maisto prekių parduotuvės, baras, vaikų darželis, pradinė ir Klaipėdos Tauralaukio progimnazija, 3 krepšinio aikštelės.
Tauralaukis seniau pasižymėjo tuo, kad čia veikė itin daug šiltnamių fermų. Čia užauginti pomidorai, agurkai ir kitos daržovės buvo žinomos visoje Lietuvoje.
Istorija redaguoti
Tauralaukyje buvo dvaras. Anksčiau kaimas vadintas Taurlaukiu.
Pasakojama, kad žemiau Tauralaukio, kairiajame Danės krante, ant skardaus kranto stovėjo pilaitės. Apačioje prie pat upės buvo nepaprastai didelis akmuo, ant kurio, manoma, seniau dėdavo aukas dievams. Dabar jį vadina Velnio akmeniu, apie jį pasakojamos legendos.
II pasaulinio karo metu ties Tauralaukiu prieš vokiečius kovėsi 16-oji lietuviškoji divizija. Vėliau Tauralaukis priklausė Klaipėdos rajonui. 1996 m. kovo 12 d. prijungtas prie Klaipėdos miesto.
Velnio akmens nuotraukų galerija redaguoti
-
Velnio akmuo ant Danės kranto -
-
Velnio akmuo su duobute, kurioje (šventas) lietaus vanduo
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||
| 1871 m.[4] | 1905 m.[5] | 1910 m.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 66 | 52 | 76 | 370 | 572 | 990 | 1 155 | 1 305 | ||
| |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 55.74 ir 21.15“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- ↑ „Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema“. Suarchyvuotas originalas 2014-09-05. Nuoroda tikrinta 2014 m. rugsėjo 4 d.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Taurlaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 506 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Tauralaukis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 283
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Nuorodos redaguoti
Literatūra redaguoti
- Tauralaukis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 659 psl.
- Tauralaukių Velnio akmuo / dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. – 137–139 psl. – Kaunas, 1940.
- Senasis Tauralaukio parkas / Algimantas Olšauskas. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1994. – 47 p.: iliustr.