Tarfaja (arab.: طرفاية) – Maroko miestas – uostas (11 313) pietvakarinėje šalies dalyje prie Atlanto vandenyno, Jubi kyšulyje. Miestą nuo Vakarų Sacharos sienos skiria 32 km.

Tarfaja
طرفاية
Jūros krantinė
Tarfaja
Tarfaja
27°54′0″ š. pl. 12°51′0″ v. ilg. / 27.90000°š. pl. 12.85000°r. ilg. / 27.90000; 12.85000 (Tarfaja)
Laiko juosta: (UTC+0)
Valstybė Maroko vėliava Marokas
Regionas Alujuno-Budžduro-Sakija Alhamro regionas
Gyventojų (2004) 5 615

Istorija redaguoti

1879 m. Anglija čia įsteigė prekybos postą Port Viktorija, bet 1895 m. miestą su teritoriją nuo 27°40' lygiagretės ir Dra upės pardavė Marokui. 1912 m. Marokui tapus Prancūzijos protektoratu, Ispanija vedė derybas dėl šios teritorijos koncesijos. 1916 m. liepos 29 d. Vakarų Sacharos kolonijos administratorius Francisko Bens (Francisco Bens Argandoña) užėmė šią teritoriją. Čia buvo pastatytas oro uostas, kaip tarpinis pašto lėktuvų tupimo takas iš Europos į Dakarą. Port Viktorija buvo pervardinta į Villa Bens. 1927 m. į Tarfają, kaip Latécoère (savininkas Pierre-Georges Latécoère[1]) oro linijos pašto lakūnas, buvo atskridęs Antuanas de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) ir čia praleido 18 mėnesių, vedė derybas su maurais dėl lakūnų išlaisvinimo. Čia jis parašė savo pirmąjį romaną „Pietų paštas". 1956 m. Marokui atgavus nepriklausomybę, Tarfajos teritoriją Ispanija 1958 m. balandžio 2 d. grąžina Marokui. 2004 m. rugsėjo 28 d. Tulūzos merijos ir Airbus iniciatyva Tarfajoje atidarytas pašto lakūnų atminimo muziejus.

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. http://www.latecoere.com/lateco/index.htm Archyvuota kopija 2007-09-14 iš Wayback Machine projekto. „Latekoero“ aviacijos istorija