Graikų mitologijoje Talasa („jūra“) – pirmapradė jūros deivė, Viduržemio jūros personifikacija. Ji buvo Eterio ir Hemeros dukra. Su Pontu devynių telchinų ir Halijos motina, kartais laikoma Afroditės motina nuo Urano.

Kaip ir kiti pirmapradžiai dievai ji buvo ypač personifikuota, ji buvo pati jūra. Ezopo (Aesop) pasakėčiose Talasa įgauna moterišką pavidalą, kuris kyla iš jūros, iš savo pirminio elemento. Poseidonas ir Amfitritė buvo antropomorfiniai Ponto ir Talasos ekvivalentai. Jie taip pat buvo tapatinti ir su Okeanu ir Tetija. Mozaikose Talasa vaizduojama moterimi pusiau išnirusia iš jūros, matosi krabiškos žnyplės, drabužius sudaro jūros dumbliai – jūros atributai.[1]


IšnašosKeisti

Vikiteka