Suvainiškio II geležinkelio stotelė

(Nukreipta iš puslapio Suvainiškio GS2)

56°08′37″š. pl. 25°16′50″r. ilg. / 56.1435°š. pl. 25.2806°r. ilg. / 56.1435; 25.2806

  Suvainiškio II geležinkelio stotelė
Stoties pastatas 2020 m.
Adresas Taručiai
Atidaryta 1916 m.
Uždaryta 1958 m.
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
Neretos
Suvainiškis
~1,7 (Lietuvos–Latvijos siena)
Suvainiškis II
7,2
Naujasodė
4,9
Panemunis
SKAPIŠKIS

Suvainiškio II geležinkelio stotelė (arba Taručių geležinkelio stotelė) – buvusi stotis Taručių kaime į pietus nuo Suvainiškio miestelio, prie Skapiškio–Suvainiškio geležinkelio. Išlikęs stoties namas, buvęs įrankiams sudėti skirtas sandėliukas.[1]

Istorija

redaguoti
 
Suvainiškio II stotis 1928 m.

19141916 m. vokiečių kariuomenė strateginiais tikslais nutiesė Skapiškio–Suvainiškio geležinkelį. Lietuvoje Suvainiškio jis nesiekdavo – paskutinė stotelė buvo Taručiuose, įrengta 1916 m. Po karo 1919 m. vokiečių valdžia sutartimi su Lietuvos vyriausybe perdavė geležinkelius ir jų infrastruktūrą Lietuvai.

Iki II pasaulinio karo prie kelio, vedančio į Taručių geležinkelio stotelę, buvo rodyklė „Suvainiškis II“. Toks pavadinimas tvarkaraščiuose minimas nuo 1931 m.[2] Apylanka atvažiavę nuo Taručių šilo, traukiniai sustodavo pakalnėje įrengtoje stotyje, kuri buvo medinė, joje buvo laukimo salė, budėtojo kambarys, gyvenamosios patalpos, gyveno geležinkelio meistrai. Šalia stoties pastato stovėjo nedidelis sandėlis, kur buvo laikomi darbo įrankiai ir atvežtas bagažas.[3] Prieš kelionę stotyje į garvežį pripumpuodavo vandens.[4]

Keleiviniai traukiniai važiuodavo gana lėtai,[5] krovininiai traukiniai atveždavo trąšas, išveždavo medieną, ypač rąstus. Kadangi mediena arkliais buvo gabenama į Suvainiškio geležinkelio stotį, Taručių kaime sandėliuoti dideli kiekiai medienos, vėliau pakraunami į platformas ir vežami link Skapiškio. Daugiausia buvo pakraunama paruošta mediena. 1923 m. įrengtas garvežių apgręžimo depas, kuriame vykdytas ir traukinių remontas.[6]

Sumažėjus krovinių kiekiui, 1932 m. Suvainiškis II neteko stoties statuso ir tapo sustojimo vieta.[7] Sovietmečiu įrengti bėgiai garvežiui apsigręžti, įrengtas iš stoties valdomas semaforas.[8] Stoties namas priklausė rajono vykdomajam komitetui, pastate buvo ir butas.[9] Viršininku dirbo Juozas Jakulis.[10] Prie stotelės buvo depas. Stotis išardyta apie 19571958 m.,[11] pastatas perduotas Suvainiškio kolūkiui.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 36
  2. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 17
  3. Jasiūnas B. Prisiminimai, 2023. V. Aleknienės asmeninis archyvas.
  4. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 32
  5. Dienos naujienos, 1933-02-09, Nr. 33, psl. 4.
  6. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 20
  7. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 19
  8. Edmundas Jakubėnas, Vladislava Samulėnaitė, Regina Šimėnienė. Suvainiškis ir jo apylinkės. – Vilnius, Rotas, 2014. ISBN 978-9955-832-81-2 // psl. 144
  9. Edmundas Jakubėnas, Vladislava Samulėnaitė, Regina Šimėnienė. Suvainiškis ir jo apylinkės. – Vilnius, Rotas, 2014. ISBN 978-9955-832-81-2 // psl. 358
  10. Šapranauskienė B. Prisiminimai, 2023. V. Alek­nienės asmeninis archyvas.
  11. Edmundas Jakubėnas, Vladislava Samulėnaitė, Regina Šimėnienė. Suvainiškis ir jo apylinkės. – Vilnius, Rotas, 2014. ISBN 978-9955-832-81-2 // psl. 145

Nuorodos

redaguoti