Taručiai (Rokiškis)

Taručiai
{{#if:280
Vyndario kaimo turizmo sodyba „Roksala“ Taručiuose
Taručiai
Taručiai
56°08′49″š. pl. 25°16′52″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.281°r. ilg. / 56.147; 25.281 (Taručiai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybės vėliava Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Pandėlio seniūnija
Gyventojų (2021) 8
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Tarùčiai
Kilmininkas: Tarùčių

Taručiai – kaimas Rokiškio rajono savivaldybėje, 1 km į pietus nuo Suvainiškio, Latvijos pasienyje, Taručių šilo ir Suvainiškio telmologinio draustinio rytiniame pakraštyje, abipus rajoninio kelio  3647  PandėlysSuvainiškis . Yra kaimo turizmo sodyba, tvenkinys, vynuogynas.[2]

Istorija redaguoti

 
Vaizdas nuo Pandėlio–Suvainiškio kelio į buvusią Suvainiškio II siaurojo geležinkelio stotį

Kaimo įkūrimo data nežinoma. 1560 m. Taručiai jau buvo, priklausė Panemunio grafams. Kaimo rytinėje ir vakarinėje pusėse buvę beužanką ežerai. Per kaimą link Neretų dvaro (dabartinėje Latvijoje) ėjo vieškelis į Rygą. I pasaulinio karo metu susprogdinus tiltą per Neretos upelį, į Rygą pradėta važiuoti per Suvainiškį. Prie kelio stovėjusi didelė smuklė; sovietmečiu, tiesinant kelio posūkį, smuklės vieta sunaikinta. Kaimą net tris kartus siaubė gaisrai: kada buvo pirmas gaisras, nežinoma, antras gaisras siautėjo ~1780 m., trečias – 1944 m.

Pro kaimą I pasaulinio karo metais nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis, veikęs 19161961 m., čia buvo Suvainiškio II geležinkelio stotelė. XX a. tarpukariu kaime veikė didelis malūnas, vilnų karšykla, milų vėlykla, kalvė, buvo 27 sodybos, dauguma ūkių turėjo po 10–15 ha žemės. Sovietmečiu priklausė Suvainiškio kolūkiui.[3]

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11]
163 117 71 44 39 33 23 13 8


Šaltiniai redaguoti

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Vynuogynai ir vyno ūkiai Lietuvoje: kai hobis tampa verslu, Kauno diena, 2017-04-28. Nuoroda tikrinta 2020-07-01.
  3. E. Jakubėnas, V. Samulėnaitė, R. Šimėnienė, Suvainiškis ir jo apylinkės, p. 210, 213, 349, 350. Vilnius 2014. Suarchyvuotas originalas, 2020-06-14. Nuoroda tikrinta 2020-07-01.
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.