Stiletas

Stiletas – ilgas duriamasis durklas labai siaura geležte, kartais beašmenis. Ginklai stiletai yra dvejopi. Klasikiniai stiletai – tai itališki durklai, paprastai trikampio skerspjūvio geležte išgaląstomis briaunomis. Jie pasirodė Italijoje XV a. ir buvo paplitę V. Europoje XV-XVII a. Juos nešiodavo makštyje bate ar rankovėje arba prie diržo. Platesne prasme stiletu vadina bet kokį tokio tipo durklą, nepriklausomai nuo jo pagaminimo laiko ir vietos.

XIV a. stileto kopija

Nešarvuotam priešininkui stiletu padaromos labai gilios durtinės žaizdos. Stiletai paplito Renesanso laikais kaip ginklas prieš gerai šarvuotus priešininkus – dėl mažo skerspjūvio ploto ir smailumo stiletai efektyviai pramuša šarvų grandis ar plokštes arba sandūras.

Stiletas buvo populiarus žudymo ginklas, kadangi dėl siauros geležtės ir mažesnės už paprasto durklo masės lengvai slepiamas rankovėje ar siauroje, mažai pastebimoje makštyje. Žudikas, atrodydamas neginkluotas, prieidavo prie aukos ir durdavo jai. Tokią taktiką dažnai naudojo zelotai Judėjoje ir asasinai.

Pavadinimas kilo iš it. stiletto, kas yra mažybinė stilo 'durklas' forma. Šis žodis kilo iš lot. stilus 'kuoliukas, stilius'. Čia stilius – rašymo įrankis, smailus strypelis, kuriuo rašydavo vaškuotose lentelėse.

Kitokie stiletai

Amerikiečių anglų kalboje stiletais kartais vadina automatinius peilius (paprastai angl. vadinamus switchblade), matyt, dėl jiems būdingų siaurų geležčių.

Stiletai neginklai

Stiletas

Stiletais vadina ir neginklus:

Biologijoje stiletais kartais vadina kai kurių vabzdžių duriamuosius organus – geluonis, burnos aparatą ir pan.
Medicinoje stiletais vadinami specialūs įrankiai, kurie padeda į ligonio gerklę įkišti kvėpuojamąjį vamzdelį dirbtiniam kvėpavimui arba kraujo ar gleivių išsiurbimui.
Stiletais kartais vadina ir smailius aukštus moteriškų batelių kulniukus.

Nuorodos

Itališkas XVII a. stiletas [1]^{[neveikianti nuoroda]}